Tik jis gali įvertinti Viešpaties meilės eliksyro didybę, kuris ją patiria. Tai visai kaip girtuoklis, kurį pasaulis laiko pamišusiu.
Kaip mūšio lauke sužeistas karys klaidžioja raudonomis akimis, jis apgaubia draugystės ir priešiškumo jausmą,
Žmogaus, kuris yra susižavėjęs Dievo meile, kalba yra panaši į nektarą, nes nuolat kartoja nenusakomus Viešpaties bruožus. Jis priima tylą ir yra laisvas nuo visų kitų troškimų. Jis su niekuo nekalba ir mėgaujasi Viešpaties Naamo saldumu.
Jis saugo visus savo troškimus. Pagyrimas ir įžeidimas jam yra vienodi. Naamo apsvaigęs jis matomas gyvenantis stebuklų ir stebuklų gyvenimą. (173)