Kaip žmogus myli savo sūnų širdimi, taip jų sūnus myli visi kiti pasaulyje.
Lygiai taip pat, kaip žmogus visiškai rūpinasi savo turtu ir turtu, taip ir su kito verslu ir profesija turėtų elgtis pinigiškai.
Kaip žmogus jaučiasi laimingas klausydamas savo pagyrimų ir sutrikęs klausydamas šmeižto apie save, taip ir turi pripažinti ir galvoti, kad kiti jaustųsi taip pat.
Panašiai, kad ir koks būtų žmogaus verslas ar profesija pagal jo šeimos tradicijas, ji turėtų būti priimta kaip aukščiausia ir jam tinkamiausia. (Niekas neturėtų nukentėti dėl šios sąskaitos). To pakanka, kad suprastumėte L. Visur buvimą