Kabit Savaiye Bhai Gurdas Ji

Puslapis - 548


ਜੈਸੇ ਪ੍ਰਾਤ ਸਮੈ ਖਗੇ ਜਾਤ ਉਡਿ ਬਿਰਖ ਸੈ ਬਹੁਰਿ ਆਇ ਬੈਠਤ ਬਿਰਖ ਹੀ ਮੈ ਆਇ ਕੈ ।
jaise praat samai khage jaat udd birakh sai bahur aae baitthat birakh hee mai aae kai |

Kaip paukščiai išskrenda nuo medžio ryte ir grįžta prie medžio vakare,

ਚੀਟੀ ਚੀਟਾ ਬਿਲ ਸੈ ਨਿਕਸਿ ਧਰ ਗਵਨ ਕੈ ਬਹੁਰਿਓ ਪੈਸਤ ਜੈਸੇ ਬਿਲ ਹੀ ਮੈ ਜਾਇ ਕੈ ।
cheettee cheettaa bil sai nikas dhar gavan kai bahurio paisat jaise bil hee mai jaae kai |

Kaip skruzdėlės ir vabzdžiai išlenda iš savo urvų ir vaikšto žeme ir po klajonių grįžta atgal į urvą,

ਲਰਕੈ ਲਰਿਕਾ ਰੂਠਿ ਜਾਤ ਤਾਤ ਮਾਤ ਸਨ ਭੂਖ ਲਾਗੈ ਤਿਆਗੈ ਹਠ ਆਵੈ ਪਛੁਤਾਇ ਕੈ ।
larakai larikaa rootth jaat taat maat san bhookh laagai tiaagai hatth aavai pachhutaae kai |

Kaip sūnus išeina iš namų po ginčo su tėvais ir, išgyvenęs alkį, atsisako savo užsispyrimo ir grįžta su atgaila,

ਤੈਸੇ ਗ੍ਰਿਹ ਤਿਆਗਿ ਭਾਗਿ ਜਾਤ ਉਦਾਸ ਬਾਸ ਆਸਰੋ ਤਕਤ ਪੁਨਿ ਗ੍ਰਿਹਸਤ ਕੋ ਧਾਇ ਕੈ ।੫੪੮।
taise grih tiaag bhaag jaat udaas baas aasaro takat pun grihasat ko dhaae kai |548|

Panašiai žmogus apleidžia namų šeimininko gyvenimą ir eina į džiungles atsiskyrėlio gyvybės. Tačiau nepasiekęs dvasinės laimės ir pasiklydęs šen bei ten grįžta į savo šeimą (Dievę kaip šeimininką galima suvokti laikydamasis nesuteptas