Patraukęs savo protą į Tikrojo Guru viziją, tikrasis Guru mokinys tarnas pasiekia proto stabilumą. Skambant Guru žodžių ir Naamo Simranui, jo refleksijos ir prisiminimo galia taip pat stabilizuojasi.
Mėgaudamasis eliksyrą primenančiu Naamu liežuviu, jo liežuvis netrokšta nieko kito. Dėl savo iniciacijos ir Guru išminties jis lieka prisirišęs prie savo dvasinės gyvenimo pusės.
Šnervės mėgaujasi tikrojo Guru šventų pėdų dulkių kvapu. Paliesdamas ir jausdamas Jo šventų pėdų ir galvos, liečiančios šventas pėdas, švelnumą ir vėsumą, jis tampa stabilus ir ramus.
Pėdos vis dar seka Tikrojo Guru keliu. Kiekviena galūnė tampa pamaldi ir tarsi vandens lašas, besimaišantis su vandenyno vandeniu, jis yra įsisavinamas tarnaujant Tikrajam Guru. (278)