Kol žmogus yra pasinėręs į pasaulietiškus potraukius ir malonumus, jis negali pažinti meilės. Kol jo dėmesys sutelktas į ką nors kitą, jis negali suvokti savęs.
(Išsižadėdamas Viešpaties) tol, kol žmogus yra užsiėmęs žinių apie žemiškus dalykus įgijimu, jis lieka be dvasinės išminties. Kol žmogus yra įtrauktas į pasaulietiškus malonumus, negali girdėti nepaliaujamos dangiškos dieviškojo žodžio muzikos.
Kol žmogus išdidus ir arogantiškas, negali savęs realizuoti. Iki tol Tikrasis Guru neinicijuoja žmogaus su Viešpaties vardo palaima ir nemažina Viešpaties, negalima suvokti „beformio Dievo“.
Visagalio pažinimas slypi tikrojo Guru pašventinančiuose žodžiuose, kurie veda į Jo vardo ir formos tikrovę. Sujungus savo mintis su Jo vardu, atsiskleidžia įvairiomis formomis viešpataujantis Viešpats. (12)