Tikro Guru prieglobstyje atsidavęs sikhas gyvena aukštesnėje dvasinėje plotmėje. Visi jo lūkesčiai ir troškimai išnyksta, o protas nebesvyruoja.
Tikrojo Guru žvilgsniu atsidavęs sikhas neieško auditorijos su niekuo kitu. Jis atsikrato visų kitų prisiminimų.
Įtraukdamas savo protą į dieviškąjį (Guru) žodį, jis netenka visų kitų minčių. (Jis atsisako visų kitų bergždžių kalbų). Taigi jo meilė savo Viešpačiui yra neapsakoma.
Akimirksniu pažvelgęs į Tikrąjį Guru, žmogus pasiekia neįkainojamą Jo vardo lobį. Tokio žmogaus būsena yra nuostabi ir stebina žiūrovą. (105)