Kaip gulbės aplanko Mansarover ežerą, taip teisieji žmonės, turintys dievišką išmintį, aplanko šventą mylinčių Viešpaties tarnų / bhaktų susirinkimą.
Ten, Mansaroveryje, gulbės mėgaujasi perlais kaip savo maistu ir niekuo kitu; taip ir šie bhaktai įtraukia savo mintis į šventąjį Viešpaties Naamą ir lieka prisirišę prie Jo dieviškų žodžių.
Manoma, kad gulbės suskaido pieną į jo sudedamąsias dalis – vandenį ir pieną; būdamas čia, šventajame susirinkime, žmogus sužino apie tuos, kurie yra orientuoti į Guru ir save.
Garnių temperamento negalima pakeisti į gulbių temperamentą, bet čia, šventame susirinkime, tie, kurie yra kaip purvą ėdančios varnos, per Naamo atspalvį, palaiminto Tikrojo Guru, paverčiami šventais ir atsidavusiais asmenimis. (340)