Kaip blogai kvepiantis vynas, išpiltas į Gango upę, tampa panašus į Gango vandenį, taip ydos, pasinėrusios į mają (mamoną), pasaulietiškų malonumų ieškantys asmenys gali nusidažyti Naamo Simrano atspalviu, kai prisijungia prie tikrosios, Naamo panardintos šventos žmonių draugijos.
Spartus upelių ir upių, tokių kaip Gangas, srautas susilieja su didžiuliu vandenynu, prarasdamas visas savo destruktyviąsias savybes, taip žmogus gali patekti į vandenyną kaip Satguru, palaikydamas tikrų, mylinčių ir atsidavusių sikhų draugiją.
Protas stabilizuojasi kvapniose Satguru pėdų dulkėse. Jo sąmonėje atsiranda begalinio pagyrimo žvilgsnis, daugybė spalvingų Naamo bangų.
Dėl Naamo Simrano ir sąmonėje atsiradusios neveikiančios muzikos sikhas jaučiasi palaimintas visais pasaulio lobiais. Jis įgyja žinių apie Tikrąjį Guru, kuris atsispindi kiekviename jo kūno plaukelyje. (88)