Jei tikime, kad gamtos grožį matome savo akimis, tai kodėl aklas žmogus, kuris neturi akių, negali mėgautis tokiu pat reginiu?
Jei tikime, kad kalbame malonius žodžius dėl savo liežuvio, tai kodėl nebylys žmogus nepažeistu liežuviu negali pasakyti šių žodžių?
Jeigu sutinkame, kad mielą muziką girdime dėl ausų, tai kodėl kurčias negali jos girdėti nepažeistomis ausimis?
Tiesą sakant, akys, liežuvis ir ausys neturi savo galios. Tik sąmonės sąjunga su žodžiais gali apibūdinti arba suteikti mums galimybę mėgautis tuo, ką matome, kalbame ar girdime. Tai pasakytina ir apie neapsakomo Viešpaties pažinimą. Sąmonės įtraukimas