Paklusnus Tikrojo Guru mokinys jaučia Visagalio Viešpaties buvimą kiekvienoje gyvoje būtybėje ir visose vietose, tampa nešališkas ir, užuot įsitraukęs į Viešpaties regimų pjesių ir spektaklių diskusijas, pasilieka Jame.
Viskas, kas vyksta, vyksta Jo valia. Taigi toks mokinys lieka nesuteptas visų savo troškimų. Žinodamas Visagalio, kuris yra visko priežastis ir pasekmė, bruožus, jis praranda išdidumą ir ego pagal nemirtingą Gurbos posakį.
Jis pripažįsta, kad visos didelės ar mažos formos atsirado iš Vieno Viešpaties. Priimdamas dieviškąją išmintį, jis tampa dievobaimingas.
Kaip gerai išplitęs banianas gimsta iš sėklos, taip ir Jo pavidalas plinta majos pavidalu. Paklusnus Guru sikas pašalina savo dvilypumą, labai mokydamasis iš šios vienintelės paramos. (Jo niekada nesižavi joks dievas ar deivė, nes jis kn