Lygiai taip pat kaip liūtas, apsimetęs kaip karvė nekaltas, patenka į elnių bandą arba katė apgauna paukščius, įspėdama jiems, kad ji ką tik grįžo iš piligriminės kelionės ir todėl yra šventa,
Lygiai taip pat, kaip garnys parodo save, kaip stovi ant vienos kojos vandenyje, bet puola į mažas žuveles, kai jos artėja prie jo, kekšė dievina save kaip ištekėjusią Moterį ir laukia, kol ją aplankys geismo kupinas žmogus,
Lygiai taip pat, kaip dacoitas prisiima kilnaus žmogaus apdarą ir tampa žudiku, o kitus žudo užsidėjęs kilpą ant kaklo, pasirodydamas nepasitikinčiu ir klastingu.
Panašiai, jei žmogus su tyčiomis ir netikra meile ateina į šventųjų draugiją, jis neįgyja ir neįsisavina gerosios šventosios bendruomenės įtakos, kaip ir surištas bambukas neįgauna kvapo, nors auga visai šalia.