Būtent šios akys matydavo nepaprastai gražų mylimo Viešpaties pavidalą ir, patenkindamos jų troškimą, pasinerdavo į dvasinę palaimą.
Tai akys, kurios traukdavo į palaimą, matydamos dieviškuosius brangaus Viešpaties stebuklus.
Tai akys, kurios labiausiai kentėdavo Viešpaties, mano gyvenimo Valdovo, išsiskyrimo metu.
Siekdamos užbaigti meilės santykius su mylimuoju, šios akys, kurios anksčiau buvo prieš visas kitas mano kūno dalis, tokias kaip nosis, ausys, liežuvis ir pan., dabar elgiasi kaip svetimos. (Netekę mylimo Viešpaties žvilgsnio ir Jo nuostabaus poelgio