Savavališki žmonės lieka pasinėrę į ydas, tokias kaip geismas, pyktis, godumas, prisirišimas, išdidumas, o guru sąmoningi žmonės yra malonūs, užjaučiantys ir patenkinti.
Šventųjų žmonių draugijoje įgyjamas tikėjimas, meilė ir atsidavimas; tuo tarpu niekšiškų ir netikrų žmonių kompanijoje žmogus patiria skausmą, kančią ir niekšišką išmintį.
Be Tikrojo Guru prieglobsčio, į save orientuoti žmonės patenka į gimimo ir mirties ratą. Paklusnūs Guru sikai giliai geria Guru žodžių nektarą, įgeria juos į savo širdį ir taip pasiekia išganymą.
Guru sąmoningų asmenų klane žinios yra švarios ir neįkainojamos kaip gulbės. Lygiai taip pat, kaip gulbė gali atskirti pieną nuo vandens, taip į guru orientuoti sikhai atsisako visa, kas žema, ir jaučiasi pasisotinę pranašesniais darbais. (287)