Guru pasekėjas sikhas praranda save ir, būdamas gyvas, pasiekia išsigelbėjimą. Vadovaudamas namų šeimininko gyvenimui, jis nejaučia susirūpinimo dėl jo kelyje pasitaikančių kančių ar ramybės / komforto.
Ir tada gimimas ir mirtis, nuodėmė ir pamaldumas, dangus ir pragaras, malonumai ir vargai, rūpesčiai ir laimė – visa tai jam prilygsta.
Tokiam Guru sąmoningam žmogui džiunglės ir namai, mėgavimasis ir išsižadėjimas, liaudies tradicijos ir šventraščių tradicijos, pažinimas ir apmąstymas, ramybė ir kančia, liūdesys ir malonumai, draugystė ir priešiškumas yra vienodi.
Guru sąmoningam žmogui žemės ar aukso luitas, nuodai ir nektaras, vanduo ir ugnis yra vienodi. Nes jo meilė yra išlikti įsisavintam stabilioje nuolatinio Guru žinių būsenoje. (90)