Kabit Savaiye Bhai Gurdas Ji

Puslapis - 670


ਇਕ ਟਕ ਧ੍ਯਾਨ ਹੁਤੇ ਚੰਦ੍ਰਮੇ ਚਕੋਰ ਗਤਿ ਪਲ ਨ ਲਗਤ ਸ੍ਵਪਨੈ ਹੂੰ ਨ ਦਿਖਾਈਐ ।
eik ttak dhayaan hute chandrame chakor gat pal na lagat svapanai hoon na dikhaaeeai |

Aš matydavau savo mylimą Viešpatį nė akies mirktelėjęs, kaip rausvas šelmiškas žiūri į mėnulį. Anksčiau pertraukos nebuvo. Bet dabar aš Jo net nematau sapne.

ਅੰਮ੍ਰਿਤ ਬਚਨ ਧੁਨਿ ਸੁਨਤਿ ਹੀ ਬਿਦ੍ਯਮਾਨ ਤਾ ਮੁਖ ਸੰਦੇਸੋ ਪਥਕਨ ਪੈ ਨ ਪਾਈਐ ।
amrit bachan dhun sunat hee bidayamaan taa mukh sandeso pathakan pai na paaeeai |

Anksčiau iš Jo lūpų girdėdavau mielų mylimojo žodžių melodiją, o dabar atvažiuodamas ar eidamas šiuo keliu net iš praeivių nesulaukiu Jo žinučių.

ਸਿਹਜਾ ਸਮੈ ਨ ਉਰ ਅੰਤਰ ਸਮਾਤੋ ਹਾਰ ਅਨਿਕ ਪਹਾਰ ਓਟ ਭਏ ਕੈਸੇ ਜਾਈਐ ।
sihajaa samai na ur antar samaato haar anik pahaar ott bhe kaise jaaeeai |

Anksčiau net vėrinys ant kaklo buvo netoleruojamas tarp mūsų susitikimo metu vestuvinėje lovoje, bet dabar tarp mūsų atsirado daug kalnų dydžio papročių. Kaip galiu juos pakelti ir pasiekti savo mylimą Viešpatį?

ਸਹਜ ਸੰਜੋਗ ਭੋਗ ਰਸ ਪਰਤਾਪ ਹੁਤੇ ਬਿਰਹ ਬਿਯੋਗ ਸੋਗ ਰੋਗ ਬਿਲਲਾਈਐ ।੬੭੦।
sahaj sanjog bhog ras parataap hute birah biyog sog rog bilalaaeeai |670|

Anksčiau, būdamas dvasinėje ramybėje, turėjau laimę ir palaimą būti šalia Jo, bet dabar verkiu iš atsiskyrimo skausmo. (670)