Aš matydavau savo mylimą Viešpatį nė akies mirktelėjęs, kaip rausvas šelmiškas žiūri į mėnulį. Anksčiau pertraukos nebuvo. Bet dabar aš Jo net nematau sapne.
Anksčiau iš Jo lūpų girdėdavau mielų mylimojo žodžių melodiją, o dabar atvažiuodamas ar eidamas šiuo keliu net iš praeivių nesulaukiu Jo žinučių.
Anksčiau net vėrinys ant kaklo buvo netoleruojamas tarp mūsų susitikimo metu vestuvinėje lovoje, bet dabar tarp mūsų atsirado daug kalnų dydžio papročių. Kaip galiu juos pakelti ir pasiekti savo mylimą Viešpatį?
Anksčiau, būdamas dvasinėje ramybėje, turėjau laimę ir palaimą būti šalia Jo, bet dabar verkiu iš atsiskyrimo skausmo. (670)