Mėnulio pilnaties šviesą visas pasaulis laiko vėsia ir guodžiančia. Bet man (kenčiančiai mylimojo išsiskyrimo kančias) tai kaip degantis malkas.
Šis išsiskyrimo skausmas sukelia daugybę ugningų kibirkščių kūne. Atsiskyrimo atodūsiai yra tarsi kobros šnypštimas,
Taigi atskyrimo ugnis yra tokia stipri, kad net akmenys suskyla į gabalus, kai ją liečia. Nepaisant didelių pastangų, mano krūtinė lūžta į gabalus. (Nebegaliu pakęsti išsiskyrimo skausmo).
Mylimo Viešpaties atsiskyrimas pavertė naštą ir gyvenimui, ir mirčiai. Tikriausiai padariau klaidą laikydamasis duotų meilės įžadų ir pažadų, kurie suteršia mano žmogiškąjį gimimą. (Gyvenimas eina perniek). (573)