Paklusnus Tikrojo Guru mokinys slepia Guru žodį savo sąmonėje šventoje Dievą mylinčių žmonių kompanijoje. Jis apsaugo savo protą nuo majos (mamonos) įtakos ir lieka laisvas nuo pasaulietiškų pasirinkimų ir sampratų.
Gyvendamas ir bendraudamas su pasauliu, jo mintyse apsigyvena Viešpaties Naamas, kuris yra abejingumo pasaulietiškiems poreikiams lobynas. Taip jo širdyje trykšta dieviška šviesa.
Aukščiausiasis Viešpats, kuris apčiuopiamai ir subtiliai pasireiškia visame pasaulyje, tampa jo atrama, kai jis kontempliuoja apie Jį. Jis vėl pasitiki tuo Viešpačiu.
Įtraukdamas ir įtraukdamas protą prie šventų Tikrojo Guru pėdų prieglobsčio, žmogus sunaikina jo egocentriškumą ir nusižemina. Jis gyvena šventų žmonių tarnyboje ir tampa tikru Guru tarnu, priimdamas tikrojo guro mokymus.