Kaip aitvaras laikosi aukštai danguje tik pučiant vėjui, o nesant vėjo nukrenta ant žemės;
Kaip viršūnė sukasi aplink savo ašį/verpstą tol, kol trunka sriegio jai suteikiamas sukimo momentas, o po to nukrenta negyvas;
Auksas, kaip pagrindas, negali išlikti stabilus tiglyje ir išgrynęs, ilsisi ir įgauna blizgesį;
Taip ir žmogus dėl dvilypumo ir žemo intelekto klaidžioja visomis keturiomis kryptimis. Tačiau gavęs Guru išminties prieglobstį, jis įgauna ramybę ir pasiglemžia vidumi. (95)