Lygiai taip pat, kaip kumelė išeina iš namų su šeimininku, kad padėtų jam atlikti savo darbą, palikdama savo jauniklį namo ir grįžta namo prisimindama savo jauniklį.
Lygiai taip pat, kaip miegantis žmogus sapne aplanko daugybę miestų ir šalių, murma gerklėje, bet užmigęs dėmesingai atlieka savo namų ruošos pareigas.
Kaip balandis palieka savo bičiulį ir skrenda dangumi, bet pamatęs savo bičiulį, jis nusileidžia prie jos tokiu greitu tempu, kaip iš dangaus krenta lietaus lašas,
Panašiai ir Viešpaties bhaktas gyvena šiame pasaulyje ir savo šeimoje, bet pamatęs savo mylimą Satsangį, jį apima proto, žodžių ir darbų ekstazė. (Jis pasinėręs į meilės būseną, kuria Viešpats jį laimina per Naamą).