Gyvūnas valgo žalią žolę ir šieną. Jam trūksta Viešpaties žodžio pažinimo. Dėl negebėjimo kalbėti duoda į nektarą panašų pieną.
Žmogus liežuviu valgo ir mėgaujasi įvairiomis maisto medžiagomis, tačiau jis tampa pagirtinas tik tada, kai jo liežuvis pasaldinamas Viešpaties vardo saldumu.
Žmogaus gyvenimo tikslas yra rasti prieglobstį Jo Naamo meditacijoje. Tačiau vienas, neturintis Tikrojo Guru mokymų, yra pats blogiausias gyvūnas.
Tas, kuriam trūksta Tikrojo Guru mokymų, trokšta ir klajoja ieškodamas pasaulietiškų malonumų ir vis dar nerimauja dėl jų įgijimo. Jo būsena yra kaip pavojinga nuodinga gyvatė. (202)