Kabit Savaiye Bhai Gurdas Ji

Puslapis - 202


ਪਸੂ ਖੜਿ ਖਾਤ ਖਲ ਸਬਦ ਸੁਰਤਿ ਹੀਨ ਮੋਨਿ ਕੋ ਮਹਾਤਮੁ ਪੈ ਅੰਮ੍ਰਿਤ ਪ੍ਰਵਾਹ ਜੀ ।
pasoo kharr khaat khal sabad surat heen mon ko mahaatam pai amrit pravaah jee |

Gyvūnas valgo žalią žolę ir šieną. Jam trūksta Viešpaties žodžio pažinimo. Dėl negebėjimo kalbėti duoda į nektarą panašų pieną.

ਨਾਨਾ ਮਿਸਟਾਨ ਖਾਨ ਪਾਨ ਮਾਨਸ ਮੁਖ ਰਸਨਾ ਰਸੀਲੀ ਹੋਇ ਸੋਈ ਭਲੀ ਤਾਹਿ ਜੀ ।
naanaa misattaan khaan paan maanas mukh rasanaa raseelee hoe soee bhalee taeh jee |

Žmogus liežuviu valgo ir mėgaujasi įvairiomis maisto medžiagomis, tačiau jis tampa pagirtinas tik tada, kai jo liežuvis pasaldinamas Viešpaties vardo saldumu.

ਬਚਨ ਬਿਬੇਕ ਟੇਕ ਮਾਨਸ ਜਨਮ ਫਲ ਬਚਨ ਬਿਹੂਨ ਪਸੁ ਪਰਮਿਤਿ ਆਹਿ ਜੀ ।
bachan bibek ttek maanas janam fal bachan bihoon pas paramit aaeh jee |

Žmogaus gyvenimo tikslas yra rasti prieglobstį Jo Naamo meditacijoje. Tačiau vienas, neturintis Tikrojo Guru mokymų, yra pats blogiausias gyvūnas.

ਮਾਨਸ ਜਨਮ ਗਤਿ ਬਚਨ ਬਿਬੇਕ ਹੀਨ ਬਿਖਧਰ ਬਿਖਮ ਚਕਤ ਚਿਤੁ ਚਾਹਿ ਜੀ ।੨੦੨।
maanas janam gat bachan bibek heen bikhadhar bikham chakat chit chaeh jee |202|

Tas, kuriam trūksta Tikrojo Guru mokymų, trokšta ir klajoja ieškodamas pasaulietiškų malonumų ir vis dar nerimauja dėl jų įgijimo. Jo būsena yra kaip pavojinga nuodinga gyvatė. (202)