Sri Dasam Granth

Pagina - 390


ਗੋਪਿਨ ਬਾਚ ਊਧਵ ਸੋ ॥
gopin baach aoodhav so |

Oratio gopis ad Udhava:

ਸਵੈਯਾ ॥
savaiyaa |

SWAYYA

ਮਿਲ ਕੈ ਤਿਨ ਊਧਵ ਸੰਗਿ ਕਹਿਯੋ ਹਰਿ ਸੋ ਸੁਨ ਊਧਵ ਯੌ ਕਹੀਯੋ ॥
mil kai tin aoodhav sang kahiyo har so sun aoodhav yau kaheeyo |

Illi simul dixerunt Udhav, O Udhav! Audi, sic dic Sri Krishna.

ਕਹਿ ਕੈ ਕਰਿ ਊਧਵ ਗ੍ਯਾਨ ਜਿਤੋ ਪਠਿਯੋ ਤਿਤਨੋ ਸਭ ਹੀ ਗਹੀਯੋ ॥
keh kai kar aoodhav gayaan jito patthiyo titano sabh hee gaheeyo |

Omnes universi ad Udhava dixerunt, ���O Udhava! Krishna sic loqui possis, quod omnia verba sapientiae, quae per te miserat, hauserint a nobis.

ਸਭ ਹੀ ਇਨ ਗ੍ਵਾਰਨਿ ਪੈ ਕਬਿ ਸ੍ਯਾਮ ਕਹਿਯੋ ਹਿਤ ਆਖਨ ਸੋ ਚਹੀਯੋ ॥
sabh hee in gvaaran pai kab sayaam kahiyo hit aakhan so chaheeyo |

Poeta Shyam dicit, hœc gopis amorem sibi dici debere.

ਇਨ ਕੋ ਤੁਮ ਤਿਆਗ ਗਏ ਮਥੁਰਾ ਹਮਰੀ ਸੁਧਿ ਲੇਤ ਸਦਾ ਰਹੀਯੋ ॥੯੨੯॥
ein ko tum tiaag ge mathuraa hamaree sudh let sadaa raheeyo |929|

���O Udhava! attenta utilitate nostra, dic plane Krishna, quod deserens nos ad Matura venisse, sed ibi quoque nobiscum continuari debet.

ਜਬ ਊਧਵ ਸੋ ਇਹ ਭਾਤਿ ਕਹਿਯੋ ਤਬ ਊਧਵ ਕੋ ਮਨ ਪ੍ਰੇਮ ਭਰਿਯੋ ਹੈ ॥
jab aoodhav so ih bhaat kahiyo tab aoodhav ko man prem bhariyo hai |

Cum haec omnia ad Udhava gopis dixit, tunc etiam amore plenus est

ਅਉਰ ਗਈ ਸੁਧਿ ਭੂਲ ਸਭੈ ਮਨ ਤੇ ਸਭ ਗ੍ਯਾਨ ਹੁਤੋ ਸੁ ਟਰਿਯੋ ਹੈ ॥
aaur gee sudh bhool sabhai man te sabh gayaan huto su ttariyo hai |

Amisit conscientiam et nitorem sapientiae in animo suo finivit

ਸੋ ਮਿਲਿ ਕੈ ਸੰਗਿ ਗ੍ਵਾਰਨਿ ਕੇ ਅਤਿ ਪ੍ਰੀਤਿ ਕੀ ਬਾਤ ਕੇ ਸੰਗਿ ਢਰਿਯੋ ਹੈ ॥
so mil kai sang gvaaran ke at preet kee baat ke sang dtariyo hai |

Ipse cum Gopis profectus est et in amoris praematura colloquio usus est. (ut videtur)

ਗ੍ਯਾਨ ਕੇ ਡਾਰ ਮਨੋ ਕਪਰੇ ਹਿਤ ਕੀ ਸਰਿਤਾ ਹਿਤ ਮਹਿ ਕੂਦ ਪਰਿਯੋ ਹੈ ॥੯੩੦॥
gayaan ke ddaar mano kapare hit kee saritaa hit meh kood pariyo hai |930|

Etiam incepit loqui de amore in comitatu Gopis et apparebat quod exuerit vestes sapientiae et immerserit in rivum amoris.

ਯੌ ਕਹਿ ਸੰਗਿ ਗੁਆਰਨਿ ਕੇ ਜਬ ਹੀ ਸਭ ਗ੍ਵਾਰਨਿ ਕੋ ਹਿਤ ਚੀਨੋ ॥
yau keh sang guaaran ke jab hee sabh gvaaran ko hit cheeno |

Cum Udhava amorem gopis agnovit, etiam cum gopis de amore colloqui coepit

ਊਧਵ ਗ੍ਯਾਨ ਦਯੋ ਤਜਿ ਕੈ ਮਨ ਮੈ ਜਬ ਪ੍ਰੇਮ ਕੋ ਸੰਗ੍ਰਹ ਕੀਨੋ ॥
aoodhav gayaan dayo taj kai man mai jab prem ko sangrah keeno |

Udhava amorem in mente collegit et sapientiam suam deseruit

ਹੋਇ ਗਯੋ ਤਨਮੈ ਹਿਤ ਸੋ ਇਹ ਭਾਤਿ ਕਹਿਯੋ ਸੁ ਕਰਿਯੋ ਬ੍ਰਿਜ ਹੀਨੋ ॥
hoe gayo tanamai hit so ih bhaat kahiyo su kariyo brij heeno |

Animus eius in tantum amore plenus erat ut etiam diceret se Braja deserendo, Krishna Braja pauperrimum fecisse.

ਤ੍ਯਾਗਿ ਗਏ ਤੁਮ ਕੋ ਮਥਰਾ ਤਿਹ ਤੇ ਹਰਿ ਕਾਮ ਸਖੀ ਘਟ ਕੀਨੋ ॥੯੩੧॥
tayaag ge tum ko matharaa tih te har kaam sakhee ghatt keeno |931|

Sed o amice! dies, quo Krishna ad Mathuram perrexit, instinctus sexualis deterioratus est.931.

ਊਧਵ ਬਾਚ ਗੋਪਿਨ ਸੋ ॥
aoodhav baach gopin so |

Oratio Udhava ad gopis directa:

ਸਵੈਯਾ ॥
savaiyaa |

SWAYYA

ਜਾਇ ਕੈ ਹਉ ਮਥਰਾ ਮੈ ਸਖੀ ਹਰਿ ਤੇ ਤੁਮ ਲਯੈਬੇ ਕੋ ਦੂਤ ਪਠੈ ਹੋਂ ॥
jaae kai hau matharaa mai sakhee har te tum layaibe ko doot patthai hon |

o adulescentulae! Matura cum pervenerit, faciam legatos mittere per Krishna, ut te recipiat ad Mathura

ਬੀਤਤ ਜੋ ਤੁਮ ਪੈ ਬਿਰਥਾ ਸਭ ਹੀ ਜਦੁਰਾਇ ਕੇ ਪਾਸ ਕਹੈ ਹੋਂ ॥
beetat jo tum pai birathaa sabh hee jaduraae ke paas kahai hon |

Quascunque difficultates experiantur, eas Krishna exponam

ਕੈ ਤੁਮਰੀ ਬਿਨਤੀ ਉਹ ਪੈ ਬਿਧਿ ਜਾ ਰਿਝ ਹੈ ਬਿਧਿ ਤਾ ਰਿਝਵੈ ਹੋਂ ॥
kai tumaree binatee uh pai bidh jaa rijh hai bidh taa rijhavai hon |

-Conabor placere Krishna quovis modo, perlatis petitioni tuae

ਪਾਇਨ ਪੈ ਕਬਿ ਸ੍ਯਾਮ ਕਹੈ ਹਰਿ ਕੌ ਬ੍ਰਿਜ ਭੀਤਰ ਫੇਰਿ ਲਿਯੈ ਹੋਂ ॥੯੩੨॥
paaein pai kab sayaam kahai har kau brij bheetar fer liyai hon |932|

Reducam eum ad Braiam usque ad pedes eius.

ਯੌ ਜਬ ਊਧਵ ਬਾਤ ਕਹੀ ਉਠਿ ਪਾਇਨ ਲਾਗਤ ਭੀ ਤਬ ਸੋਊ ॥
yau jab aoodhav baat kahee utth paaein laagat bhee tab soaoo |

Cum Udhava haec verba dixit, omnes gopis surrexit ut pedes tangeret

ਦੂਖ ਘਟਿਓ ਤਿਨ ਕੇ ਮਨ ਤੇ ਅਤਿ ਹੀ ਮਨ ਭੀਤਰ ਆਨੰਦ ਹੋਊ ॥
dookh ghattio tin ke man te at hee man bheetar aanand hoaoo |

Minuitur maeror mentis eorum, et beatitudo eorum interior augetur

ਕੈ ਬਿਨਤੀ ਸੰਗਿ ਊਧਵ ਕੇ ਕਬਿ ਸ੍ਯਾਮ ਕਹੈ ਬਿਧਿ ਯਾ ਉਚਰੋਊ ॥
kai binatee sang aoodhav ke kab sayaam kahai bidh yaa ucharoaoo |

Poeta Shyam dicit, Udhava ulterius oravit sic dixit;

ਸ੍ਯਾਮ ਸੋ ਜਾਇ ਕੈ ਯੌ ਕਹੀਯੋ ਕਰਿ ਕੈ ਕਹਿਯੋ ਪ੍ਰੀਤਿ ਨ ਤ੍ਯਾਗਤ ਕੋਊ ॥੯੩੩॥
sayaam so jaae kai yau kaheeyo kar kai kahiyo preet na tayaagat koaoo |933|

Udhava implorantes dixerunt: ���O Udhava! cum illuc veneris, indica Krishna quod nullus in amore correptus deserat.

ਕੁੰਜ ਗਲੀਨ ਮੈ ਖੇਲਤ ਹੀ ਸਭ ਹੀ ਮਨ ਗ੍ਵਾਰਨਿ ਕੋ ਹਰਿਓ ॥
kunj galeen mai khelat hee sabh hee man gvaaran ko hario |

Corda omnium gopis in vicis Kunj ludens vicisti.

ਜਿਨ ਕੇ ਹਿਤ ਲੋਗਨ ਹਾਸ ਸਹਿਯੋ ਜਿਨ ਕੇ ਹਿਤ ਸਤ੍ਰਨ ਸੋ ਲਰਿਓ ॥
jin ke hit logan haas sahiyo jin ke hit satran so lario |

Krishna, dum ludit in thalamis, omnium gopis animum allexisti, pro quo ludibrium hominum et pro quibus cum hostibus pugnasti.

ਸੰਗਿ ਊਧਵ ਕੇ ਕਬਿ ਸ੍ਯਾਮ ਕਹੈ ਬਿਨਤੀ ਕਰਿ ਕੈ ਇਮ ਉਚਰਿਓ ॥
sang aoodhav ke kab sayaam kahai binatee kar kai im uchario |

Poeta Shyam precanter dicit Udhav ita decantatum.

ਹਮ ਤ੍ਯਾਗਿ ਗਏ ਬ੍ਰਿਜ ਮੈ ਮਥਰਾ ਤਿਹ ਤੇ ਤੁਮ ਕਾਮ ਬੁਰੋ ਕਰਿਓ ॥੯੩੪॥
ham tayaag ge brij mai matharaa tih te tum kaam buro kario |934|

Gopis hoc dicunt, implorantes Udhava, O Krishna! nobis relictis, ad Matura ivisti, hoc tuum pessimum fuit.934.

ਬ੍ਰਿਜ ਬਾਸਨ ਤ੍ਯਾਗਿ ਗਏ ਮਥੁਰਾ ਪੁਰ ਬਾਸਿਨ ਕੇ ਰਸ ਭੀਤਰ ਪਾਗਿਓ ॥
brij baasan tayaag ge mathuraa pur baasin ke ras bheetar paagio |

- Relinquentes incolas Braja, abis et absorptis te in amore incolarum Matura

ਪ੍ਰੇਮ ਜਿਤੋ ਪਰ ਗ੍ਵਾਰਨਿ ਥੋ ਉਨ ਸੰਗਿ ਰਚੇ ਇਨ ਤੇ ਸਭ ਭਾਗਿਓ ॥
prem jito par gvaaran tho un sang rache in te sabh bhaagio |

Omnes amores quos habuisti cum gopis, hic nunc relinquitur;

ਦੈ ਤੁਹਿ ਹਾਥਿ ਸੁਨੋ ਬਤੀਯਾ ਹਮ ਜੋਗ ਕੇ ਭੇਖ ਪਠਾਵਨ ਲਾਗਿਓ ॥
dai tuhi haath suno bateeyaa ham jog ke bhekh patthaavan laagio |

Et nunc cum Matura habitantibus coniungitur

ਤਾ ਸੰਗਿ ਊਧਵ ਯੌ ਕਹੀਯੋ ਹਰਿ ਜੂ ਤੁਮ ਪ੍ਰੇਮ ਸਭੈ ਅਬ ਤ੍ਯਾਗਿਓ ॥੯੩੫॥
taa sang aoodhav yau kaheeyo har joo tum prem sabhai ab tayaagio |935|

O Udhava! ipse yoga speciem nobis misit, O Udhava! dic Krishna quia nullum amorem nobis reliquit.���935.

ਊਧਵ ਜੋ ਤਜਿ ਕੈ ਬ੍ਰਿਜ ਕੋ ਚਲਿ ਕੈ ਜਬ ਹੀ ਮਥੁਰਾ ਪੁਰਿ ਜਈਯੈ ॥
aoodhav jo taj kai brij ko chal kai jab hee mathuraa pur jeeyai |

O Udhava! Quando discede Braj et vade ad Mathura Nagar.

ਪੈ ਅਪੁਨੇ ਚਿਤ ਮੈ ਹਿਤ ਕੈ ਹਮ ਓਰ ਤੇ ਸ੍ਯਾਮ ਕੇ ਪਾਇਨ ਪਈਯੈ ॥
pai apune chit mai hit kai ham or te sayaam ke paaein peeyai |

���O Udhava! relicta Braja, cum ad Matura vadis, tunc procumbis ad pedes eius cum amore a latere nostro

ਕੈ ਅਤਿ ਹੀ ਬਿਨਤੀ ਤਿਹ ਪੈ ਫਿਰ ਕੈ ਇਹ ਭਾਤਿ ਸੋ ਉਤਰ ਦਈਯੈ ॥
kai at hee binatee tih pai fir kai ih bhaat so utar deeyai |

Et cum magna humilitate dic illi : Si quis in caritate ceciderit , usque in finem perferat illum

ਪ੍ਰੀਤਿ ਨਿਬਾਹੀਯੈ ਤਉ ਕਰੀਯੈ ਪਰ ਯੌ ਨਹੀ ਕਾਹੂੰ ਸੋ ਪ੍ਰੀਤਿ ਕਰਈਯੈ ॥੯੩੬॥
preet nibaaheeyai tau kareeyai par yau nahee kaahoon so preet kareeyai |936|

Si quis id facere non potest, quis usus cadit in amorem.

ਊਧਵ ਮੋ ਸੁਨ ਲੈ ਬਤੀਯਾ ਜਦੁਬੀਰ ਕੋ ਧ੍ਯਾਨ ਜਬੈ ਕਰਿ ਹੋਂ ॥
aoodhav mo sun lai bateeyaa jadubeer ko dhayaan jabai kar hon |

O Udhava! audi nos

ਬਿਰਹਾ ਤਬ ਆਇ ਕੈ ਮੋਹਿ ਗ੍ਰਸੈ ਤਿਹ ਕੇ ਗ੍ਰਸਏ ਨ ਜੀਯੋ ਮਰਿ ਹੋਂ ॥
birahaa tab aae kai mohi grasai tih ke grase na jeeyo mar hon |

quoties de Krishna meditamur , tunc vehementer nos affligit ignis separationis angustia , per quam nec vivi sumus nec mortui .

ਨ ਕਛੂ ਸੁਧਿ ਮੋ ਤਨ ਮੈ ਰਹਿ ਹੈ ਧਰਨੀ ਪਰ ਹ੍ਵੈ ਬਿਸੁਧੀ ਝਰਿ ਹੋਂ ॥
n kachhoo sudh mo tan mai reh hai dharanee par hvai bisudhee jhar hon |

- "Nec conscientiam habemus corporis nostri, nec inscii in terram decidimus"

ਤਿਹ ਤੇ ਹਮ ਕੋ ਬ੍ਰਿਥਾ ਕਹੀਐ ਕਿਹ ਭਾਤਿ ਸੋ ਧੀਰਜ ਹਉ ਧਰਿ ਹੋਂ ॥੯੩੭॥
tih te ham ko brithaa kaheeai kih bhaat so dheeraj hau dhar hon |937|

Quam nostram ei calamitatem describere? Dic ergo nobis quomodo patienter manere possumus.

ਦੀਨ ਹ੍ਵੈ ਗ੍ਵਾਰਨਿ ਸੋਊ ਕਹੈ ਕਬਿ ਸ੍ਯਾਮ ਜੁ ਥੀ ਅਤਿ ਹੀ ਅਭਿਮਾਨੀ ॥
deen hvai gvaaran soaoo kahai kab sayaam ju thee at hee abhimaanee |

Ii gopis qui superbe antea recordati sunt, haec in magna humilitate dicebant

ਕੰਚਨ ਸੇ ਤਨ ਕੰਜ ਮੁਖੀ ਜੋਊ ਰੂਪ ਬਿਖੈ ਰਤਿ ਕੀ ਫੁਨਿ ਸਾਨੀ ॥
kanchan se tan kanj mukhee joaoo roop bikhai rat kee fun saanee |

iidem sunt gopis, quorum corpus simile auro, facie sicut flos loti, et qui similes Rati in pulchritudine;

ਯੌ ਕਹੈ ਬ੍ਯਾਕੁਲ ਹ੍ਵੈ ਬਤੀਯਾ ਕਬਿ ਨੇ ਤਿਹ ਕੀ ਉਪਮਾ ਪਹਿਚਾਨੀ ॥
yau kahai bayaakul hvai bateeyaa kab ne tih kee upamaa pahichaanee |

Sic inaniter loquuntur, poeta hanc similitudinem illius inuenit.

ਊਧਵ ਗ੍ਵਾਰਨੀਯਾ ਸਫਰੀ ਸਭ ਨਾਮ ਲੈ ਸ੍ਯਾਮ ਕੋ ਜੀਵਤ ਪਾਨੀ ॥੯੩੮॥
aoodhav gvaaraneeyaa safaree sabh naam lai sayaam ko jeevat paanee |938|

Haec dicunt, distemperantes et secundum poetam apparent sicut pisces Udhava, qui solum vivere potest in aqua Krishna.938.

ਆਤੁਰ ਹ੍ਵੈ ਬ੍ਰਿਖਭਾਨ ਸੁਤਾ ਸੰਗਿ ਊਧਵ ਕੇ ਸੁ ਕਹਿਯੋ ਇਮ ਬੈਨਾ ॥
aatur hvai brikhabhaan sutaa sang aoodhav ke su kahiyo im bainaa |

Contristatus, Radha talia verba dixit ad Udhav.

ਭੂਖਨ ਭੋਜਨ ਧਾਮ ਜਿਤੋ ਹਮ ਕੇ ਜਦੁਬੀਰ ਬਿਨਾ ਸੁ ਰੁਚੈ ਨਾ ॥
bhookhan bhojan dhaam jito ham ke jadubeer binaa su ruchai naa |

Questus commotus, Radha hoc Udhava dixit, ���O Udhava! non placent ornamenta, cibi, domus sine Krishna, ���

ਯੌਂ ਕਹਿ ਸ੍ਯਾਮ ਬਿਯੋਗ ਬਿਖੈ ਬਸਿ ਗੇ ਕਬਿ ਨੇ ਜਸ ਯੌ ਉਚਰੈਨਾ ॥
yauan keh sayaam biyog bikhai bas ge kab ne jas yau ucharainaa |

Hoc dicens Radha dolores separationis sensit ac etiam in flendo nimiam difficultatem sensit

ਰੋਵਤ ਭੀ ਅਤਿ ਹੀ ਦੁਖ ਸੋ ਜੁ ਹੁਤੇ ਮਨੋ ਬਾਲ ਕੇ ਕੰਜਨ ਨੈਨਾ ॥੯੩੯॥
rovat bhee at hee dukh so ju hute mano baal ke kanjan nainaa |939|

Oculi adolescentulae illius apparuerunt sicut flos-lotos.