Sri Dasam Granth

Pagina - 307


ਸਵੈਯਾ ॥
savaiyaa |

SWAYYA

ਸੰਗ ਲਏ ਬਛੁਰੇ ਅਰੁ ਗੋਪ ਸੁ ਸਾਝਿ ਪਰੀ ਹਰਿ ਡੇਰਨ ਆਏ ॥
sang le bachhure ar gop su saajh paree har dderan aae |

Krishna ji domum reversus est in Sanjha, tollens vitulos et filios Gwal cum eo.

ਹੋਇ ਪ੍ਰਸੰਨਿ ਮਹਾ ਮਨ ਮੈ ਮਨ ਭਾਵਤ ਗੀਤ ਸਭੋ ਮਿਲਿ ਗਾਏ ॥
hoe prasan mahaa man mai man bhaavat geet sabho mil gaae |

Krishna in domum suam rediit vesperi una cum vitulis et gopa pueris, et omnes delectati sunt et cantica laetitiae cantabant.

ਤਾ ਛਬਿ ਕੋ ਜਸ ਉਚ ਮਹਾ ਕਬਿ ਨੈ ਮੁਖ ਤੇ ਇਹ ਭਾਤਿ ਬਨਾਏ ॥
taa chhab ko jas uch mahaa kab nai mukh te ih bhaat banaae |

Tanta illius scenae successus a poeta describitur sic:

ਦੇਵਨ ਦੇਵ ਹਨ੍ਯੋ ਧਰ ਪੈ ਛਲਿ ਕੈ ਤਰਿ ਅਉਰਨ ਕੋ ਜੁ ਸੁਨਾਏ ॥੧੬੪॥
devan dev hanayo dhar pai chhal kai tar aauran ko ju sunaae |164|

Hoc spectaculum poeta figurate describit dicens quod Krishna daemonem subdole occidit qui eum per deceptionem venerat interficere.

ਕਾਨ੍ਰਹ ਜੁ ਬਾਚ ਗੋਪਨ ਪ੍ਰਤਿ ॥
kaanrah ju baach gopan prat |

Oratio Krishna ad gopas directa:

ਸਵੈਯਾ ॥
savaiyaa |

SWAYYA

ਫੇਰਿ ਕਹੀ ਇਹ ਗੋਪਨ ਕਉ ਫੁਨਿ ਪ੍ਰਾਤ ਭਏ ਸਭ ਹੀ ਮਿਲਿ ਜਾਵੈ ॥
fer kahee ih gopan kau fun praat bhe sabh hee mil jaavai |

Krishna dixit gopas iterum se ituros primo mane postridie

ਅੰਨੁ ਅਚੌ ਅਪਨੇ ਗ੍ਰਿਹ ਮੋ ਜਿਨਿ ਮਧਿ ਮਹਾਬਨ ਕੇ ਮਿਲਿ ਖਾਵੈ ॥
an achau apane grih mo jin madh mahaaban ke mil khaavai |

Sumerent secum edulia e sedibus suis, quae simul in silva vescerentur

ਬੀਚ ਤਰੈ ਹਮ ਪੈ ਜਮੁਨਾ ਮਨ ਭਾਵਤ ਗੀਤ ਸਭੈ ਮਿਲਿ ਗਾਵੈ ॥
beech tarai ham pai jamunaa man bhaavat geet sabhai mil gaavai |

Sumerent secum edulia e sedibus suis, quae simul in silva vescerentur

ਨਾਚਹਿਗੇ ਅਰੁ ਕੂਦਹਿਗੇ ਗਹਿ ਕੈ ਕਰ ਮੈ ਮੁਰਲੀ ਸੁ ਬਜਾਵੈ ॥੧੬੫॥
naachahige ar koodahige geh kai kar mai muralee su bajaavai |165|

Yamuna natarent et alteram ripam abirent, saltare et salire et canere suas tibias.165.

ਮਾਨ ਲਯੋ ਸਭਨੋ ਵਹ ਗੋਪਨ ਪ੍ਰਾਤ ਭਈ ਜਬ ਰੈਨਿ ਬਿਹਾਨੀ ॥
maan layo sabhano vah gopan praat bhee jab rain bihaanee |

Omnes gopas pacti sunt in hac ordinatione

ਕਾਨ੍ਰਹ ਬਜਾਇ ਉਠਿਓ ਮੁਰਲੀ ਸਭ ਜਾਗ ਉਠੇ ਤਬ ਗਾਇ ਛਿਰਾਨੀ ॥
kaanrah bajaae utthio muralee sabh jaag utthe tab gaae chhiraanee |

Cum nox transisset et dies illuxisset, Krishna canebat tibia sua, et omnes gopas evigilantes boves emiserunt.

ਏਕ ਬਜਾਵਤ ਹੈ ਦ੍ਰੁਮ ਪਾਤ ਕਿਧੋ ਉਪਮਾ ਕਬਿ ਸਿਆਮ ਪਿਰਾਨੀ ॥
ek bajaavat hai drum paat kidho upamaa kab siaam piraanee |

Quidam ex eis, foliis contorquentes, quasi instrumentis musicis ludere coeperunt

ਕਉਤੁਕ ਦੇਖਿ ਮਹਾ ਇਨ ਕੋ ਪੁਰਹੂਤ ਬਧੂ ਸੁਰ ਲੋਕਿ ਖਿਸਾਨੀ ॥੧੬੬॥
kautuk dekh mahaa in ko purahoot badhoo sur lok khisaanee |166|

Poeta Shyam dicit hoc mirabile spectaculum videre uxores Indrae in coelo erubescebant.

ਗੇਰੀ ਕੇ ਚਿਤ੍ਰ ਲਗਾਇ ਤਨੈ ਸਿਰ ਪੰਖ ਧਰਿਯੋ ਭਗਵਾਨ ਕਲਾਪੀ ॥
geree ke chitr lagaae tanai sir pankh dhariyo bhagavaan kalaapee |

Krishna rubricam corpori applicavit et pennam pavonis in capite posuit

ਲਾਇ ਤਨੈ ਹਰਿ ਤਾ ਮੁਰਲੀ ਮੁਖਿ ਲੋਕ ਭਯੋ ਜਿਹ ਕੋ ਸਭ ਜਾਪੀ ॥
laae tanai har taa muralee mukh lok bhayo jih ko sabh jaapee |

Ille virenti tibiam in ore posuit et faciem, toto orbe adoratam splendide prospexit

ਫੂਲ ਗੁਛੇ ਸਿਰਿ ਖੋਸ ਲਏ ਤਰਿ ਰੂਖ ਖਰੋ ਧਰਨੀ ਜਿਨਿ ਥਾਪੀ ॥
fool guchhe sir khos le tar rookh kharo dharanee jin thaapee |

Qui fundavit omnem terram racemos in capite suo fixos et stans sub fronte sua.

ਖੇਲਿ ਦਿਖਾਵਤ ਹੈ ਜਗ ਕੌ ਅਰੁ ਕੋਊ ਨਹੀ ਹੁਇ ਆਪ ਹੀ ਆਪੀ ॥੧੬੭॥
khel dikhaavat hai jag kau ar koaoo nahee hue aap hee aapee |167|

Ornavit caput fasciculis florum et creator ille mundi, stantem sub arbore, ostendit mundo fabulam suam, quae ab ipso fuit comprehensa.

ਕੰਸ ਬਾਚ ਮੰਤ੍ਰੀਅਨ ਸੋ ॥
kans baach mantreean so |

Oratio Kansa ad ministros suos directa est:

ਦੋਹਰਾ ॥
doharaa |

DOHRA

ਜਬ ਬਕ ਲੈ ਹਰਿ ਜੀ ਹਨਿਓ ਕੰਸ ਸੁਨ੍ਯੋ ਤਬ ਸ੍ਰਉਨਿ ॥
jab bak lai har jee hanio kans sunayo tab sraun |

Cum Sri Krishna Bakasura occidit, Kansa auribus suis audivit.

ਕਰਿ ਇਕਤ੍ਰ ਮੰਤ੍ਰਹਿ ਕਹਿਓ ਤਹਾ ਭੇਜੀਏ ਕਉਨ ॥੧੬੮॥
kar ikatr mantreh kahio tahaa bhejee kaun |168|

Cum Kansa de caede Bakasurae audivisset, tum ministros suos vocavit et consultationes de daemonio mitti nest.168.

ਮੰਤ੍ਰੀ ਬਾਚ ਕੰਸ ਪ੍ਰਤਿ ॥
mantree baach kans prat |

Oratio ministrorum ad Kansam:

ਸਵੈਯਾ ॥
savaiyaa |

SWAYYA

ਬੈਠਿ ਬਿਚਾਰ ਕਰਿਯੋ ਨ੍ਰਿਪ ਮੰਤ੍ਰਿਨਿ ਦੈਤ ਅਘਾਸੁਰ ਕੋ ਕਹੁ ਜਾਵੈ ॥
baitth bichaar kariyo nrip mantrin dait aghaasur ko kahu jaavai |

Ministri civitatis discubuerunt et Aghasur rogandum esse censebant.

ਮਾਰਗੁ ਰੋਕ ਰਹੈ ਤਿਨ ਕੋ ਧਰਿ ਪੰਨਗ ਰੂਪ ਮਹਾ ਮੁਖ ਬਾਵੈ ॥
maarag rok rahai tin ko dhar panag roop mahaa mukh baavai |

Rex Kansa, habitis consiliis cum ministris suis, Aghasuram petiit ut Braja adiret, ut formam serpentis horribilis assumeret et in via dormiret.

ਆਇ ਪਰੈ ਹਰਿ ਜੀ ਜਬ ਹੀ ਤਬ ਹੀ ਸਭ ਗ੍ਵਾਰ ਸਨੈ ਚਬਿ ਜਾਵੈ ॥
aae parai har jee jab hee tab hee sabh gvaar sanai chab jaavai |

Et cum inde venerit Krishna, ruminat eum cum gopas

ਆਇ ਹੈ ਖਾਇ ਤਿਨੈ ਸੁਨਿ ਕੰਸ ਕਿ ਨਾਤੁਰ ਆਪਨੋ ਜੀਉ ਗਵਾਵੈ ॥੧੬੯॥
aae hai khaae tinai sun kans ki naatur aapano jeeo gavaavai |169|

Aut Aghasura post comestionem aut in hoc conatu deficiens, a Kansa necari debet.

ਅਥ ਅਘਾਸੁਰ ਦੈਤ ਆਗਮਨ ॥
ath aghaasur dait aagaman |

Nunc incipit descriptio de adventu daemonis Aghasurae

ਸਵੈਯਾ ॥
savaiyaa |

SWAYYA

ਜਾਹਿ ਕਹਿਯੋ ਅਘ ਕੰਸਿ ਗਯੋ ਤਹ ਪੰਨਗ ਰੂਪ ਮਹਾ ਧਰਿ ਆਯੋ ॥
jaeh kahiyo agh kans gayo tah panag roop mahaa dhar aayo |

Kansa Aghasur rogavit ut ibi. Ibi in modum venit serpens ingens.

ਭ੍ਰਾਤ ਹਨ੍ਯੋ ਭਗਨੀ ਸੁਨਿ ਕੈ ਬਧ ਕੇ ਮਨਿ ਕ੍ਰੁਧ ਤਹਾ ਕਹੁ ਧਾਯੋ ॥
bhraat hanayo bhaganee sun kai badh ke man krudh tahaa kahu dhaayo |

Aghasura, sicut Kansa iussus erat, formam anguis horribilis assumpsit, et ivit (verbum suum) et audiens de nece fratris sui bakasurae et sororis eius Putna, etiam valde furit.

ਬੈਠਿ ਰਹਿਓ ਤਿਨ ਕੈ ਮਗ ਮੈ ਹਰਿ ਕੇ ਬਧ ਕਾਜ ਮਹਾ ਮੁਖ ਬਾਯੋ ॥
baitth rahio tin kai mag mai har ke badh kaaj mahaa mukh baayo |

Sedit in via, late dirum os aperiens, mente retinens, suum verbum necandi Krishna .

ਦੇਖਤ ਤਾਹਿੰ ਸਭੈ ਬ੍ਰਿਜ ਬਾਲਕ ਖੇਲ ਕਹਾ ਮਨ ਮੈ ਲਖਿ ਪਾਯੋ ॥੧੭੦॥
dekhat taahin sabhai brij baalak khel kahaa man mai lakh paayo |170|

Eum videntes, omnes pueri Braja, fabulam illam reputaverunt nec quisquam suum realem objectum cognoscere potuit.170.

ਸਭ ਗੋਪਨ ਬਾਚ ਆਪਸਿ ਮੈ ॥
sabh gopan baach aapas mai |

Oratio omnium gopas inter se;

ਸਵੈਯਾ ॥
savaiyaa |

SWAYYA

ਕੋਊ ਕਹੈ ਗਿਰਿ ਮਧਿ ਗੁਫਾ ਇਹ ਕੋਊ ਇਕਤ੍ਰ ਕਹੈ ਅੰਧਿਆਰੋ ॥
koaoo kahai gir madh gufaa ih koaoo ikatr kahai andhiaaro |

Dixit quidam quod est spelunca in monte

ਬਾਲਕ ਕੋਊ ਕਹੈ ਇਹ ਰਾਛਸ ਕੋਊ ਕਹੈ ਇਹ ਪੰਨਗ ਭਾਰੋ ॥
baalak koaoo kahai ih raachhas koaoo kahai ih panag bhaaro |

Dicebat quidam quod erat mansio tenebrarum, dixit quidam quod esset demon, et quidam dicebant quod esset serpens ingens

ਜਾਇ ਕਹੈ ਇਕ ਨਾਹਿ ਕਹੈ ਇਕ ਬਿਓਤ ਇਹੀ ਮਨ ਮੈ ਤਿਨ ਧਾਰੋ ॥
jaae kahai ik naeh kahai ik biot ihee man mai tin dhaaro |

Quidam ex ipsis in eam intrare volebant, quidam eorum ire noluerunt;

ਏਕ ਕਹੈ ਚਲੋ ਭਉ ਨ ਕਛੂ ਸੁ ਬਚਾਵ ਕਰੇ ਘਨਸ੍ਯਾਮ ਹਮਾਰੋ ॥੧੭੧॥
ek kahai chalo bhau na kachhoo su bachaav kare ghanasayaam hamaaro |171|

Tunc unus ex illis dixit : Ite in eam sine timore, Krishna nos tuebitur.

ਹੇਰਿ ਹਰੈ ਤਿਹ ਮਧਿ ਧਸੇ ਮੁਖ ਨ ਉਨਿ ਰਾਛਸ ਮੀਚ ਲਯੋ ਹੈ ॥
her harai tih madh dhase mukh na un raachhas meech layo hai |

Vocaveruntque Krishna, et omnes intraverunt in illud, et daemon os suum clausit

ਸ੍ਯਾਮ ਜੂ ਆਵੈ ਜਬੈ ਮਮ ਮੀਟ ਹੋ ਬਿਓਤ ਇਹੀ ਮਨ ਮਧਿ ਕਯੋ ਹੈ ॥
sayaam joo aavai jabai mam meett ho biot ihee man madh kayo hai |

Iam de eo cogitavit ut Krishna intret, os suum occluderet

ਕਾਨ੍ਰਹ ਗਏ ਤਬ ਮੀਟ ਲਯੋ ਮੁਖ ਦੇਵਨ ਤੋ ਹਹਕਾਰੁ ਭਯੋ ਹੈ ॥
kaanrah ge tab meett layo mukh devan to hahakaar bhayo hai |

Ingressus Krishna, os suum clausit et factus est magnus planctus inter deos

ਜੀਵਨ ਮੂਰਿ ਹੁਤੀ ਹਮਰੀ ਅਬ ਸੋਊ ਅਘਾਸੁਰ ਚਾਬਿ ਗਯੋ ਹੈ ॥੧੭੨॥
jeevan moor hutee hamaree ab soaoo aghaasur chaab gayo hai |172|

Qui omnes coeperunt dicere se solum vitae suae sustentationem esse et ab Aghasura etiam mansum esse.172.

ਦੇਹਿ ਬਢਾਇ ਬਡੋ ਹਰਿ ਜੀ ਮੁਖ ਰੋਕ ਲਯੋ ਉਹ ਰਾਛਸ ਹੀ ਕੋ ॥
dehi badtaae baddo har jee mukh rok layo uh raachhas hee ko |

Krishna prohibuit plenam clausuram os daemonis extendendo corpus eius

ਰੋਕ ਲਏ ਸਭ ਹੀ ਕਰਿ ਕੈ ਬਲੁ ਸਾਸ ਬਢਿਯੋ ਤਬ ਹੀ ਉਹ ਜੀ ਕੋ ॥
rok le sabh hee kar kai bal saas badtiyo tab hee uh jee ko |

Krishna totam viam vi et manibus impediebat et sic flatus Aghasurae inflari coepit

ਕਾਨ੍ਰਹ ਬਿਦਾਰ ਦਯੋ ਤਿਹ ਕੋ ਸਿਰ ਪ੍ਰਾਨ ਭਯੋ ਬਿਨੁ ਭ੍ਰਾਤ ਬਕੀ ਕੋ ॥
kaanrah bidaar dayo tih ko sir praan bhayo bin bhraat bakee ko |

Krishna caput abripuit et frater hic de Bakasura ultimum exspiravit