Viena Oankar, pirminė energija, realizuota per dieviškojo mokytojo malonę
Prekės (tiesos) yra prieinamos tik tame centre, kuriame yra duobių duobė ir tobulas guru Guru.
Jis yra puolusiųjų gelbėtojas, kančių išsklaidytojas ir beglobių prieglobstis.
Jis atima mūsų trūkumus ir suteikia dorybių.
Vietoj to, malonumų vandenynas, Viešpats leidžia mums pamiršti sielvartą ir nusivylimą.
Jis, blogio lakų dešimtukas, yra geranoriškas ir visada esantis. Tas, kurio vardas yra Tiesa, kūrėjas Viešpats, tiesos forma, niekada netampa nepilnas, ty Jis visada yra pilnas.
Gyvendamas šventajame susirinkime, tiesos buveinėje,
Jis pučia negarsėjusios melodijos trimitą ir sugriauna dvilypumo jausmą.
Filosofinis akmuo, kai liejasi geranoriškumas (aukso gamyba)
Neatsižvelgiama į aštuonių metalų (lydinio) rūšį ir sudėtį.
Sandalas padaro visus medžius kvepiančius, o jų nevaisingumas ir vaisingumas jam nė į galvą neateina.
Saulė kyla ir savo spindulius skleidžia vienodai visose vietose.
Tolerancija yra žemės dorybė, kuri priima kitų atmetus ir niekada nepastebi jų trūkumų.
Taip pat brangakmeniai, rubinai, perlai, geležis, filosofinis akmuo, auksas ir kt. išsaugo savo prigimtinę prigimtį.
Šventosios kongregacijos (jos geranoriškumui) nėra ribų.
Filosofinis akmuo paverčia metalą auksu, bet geležies nuodegos netampa auksu ir dėl to nusivilia.
Sandalmedis padaro visą augaliją kvapnią, tačiau šalia esantis bambukas lieka be kvapo.
Sėjant sėklą žemė išaugina tūkstančius kartų daugiau, bet šarminėje dirvoje sėkla nesudygsta.
Pelėda nemato (saulės), bet tikrasis Guru, suteikdamas supratimą apie tą Viešpatį, leidžia pamatyti Jį tikrai ir aiškiai.
Pjaunama tik tai, kas pasėta žemėje, bet tarnaujant tikrajam Guru pasiekiami įvairiausi vaisiai.
Kas įlipa į laivą, taip ir tikrasis Guru nedaro skirtumo tarp dorybingųjų
O nedorėliai ir netgi gyvūnai bei vėlės verčia sekti dievobaimingu gyvenimu.
Auksas gaminamas (palietus) filosofinio akmens, bet pats auksas negali pagaminti aukso.
Sandalas suteikia kitų medžių kvapų, tačiau pastarasis negali padaryti kitų medžių kvepiančių.
Pasėtos sėklos sudygsta tik po lietaus, tačiau perėmus Guru mokymus, vaisius gaunamas akimirksniu.
Saulė leidžiasi vakare, bet tobulas Guru yra visą laiką.
Kadangi laivas negali taip priverstinai užlipti ant kalno, priverstinis jutimų valdymas tikrajam Guru nepatinka.
Žemė gali išsigąsti drebėjimo ir savo vietoje tampa nerami, tačiau Gurmat, Guru principai yra tvirti ir neslepiami.
Tiesą sakant, tikrasis Guru yra maišas, pilnas brangenybių.
Saulei tekant pelėdos aklinos kaip siena slepiasi pasaulyje.
Kai liūtas riaumoja džiunglėse, šakalų, elnių ir pan.
Mėnulio danguje negalima paslėpti už mažos lėkštutės.
Pamatę vanagą, visi miško paukščiai palieka savo vietas ir tampa neramūs (ir plazda dėl savo saugumo).
Vagių, svetimautojų ir korumpuotų po dienos pertraukos nematyti.
Tie, kurie turi žinių širdyje, tobulina neišmanėlių intelektą.
Šventosios kongregacijos žvilgsnis sumažina visą įtampą, patirtą kaliyug, tamsiajame amžiuje.
Aš esu auka šventajam susirinkimui.
Žvaigždžių lakštai šviečia tamsią naktį, bet kylant mėnuliui tampa blankūs.
Kai kurie iš jų slepiasi, o kai kurie ir toliau mirksi.
Tekant saulei, žvaigždės, mėnulis ir tamsi naktis išnyksta.
Prieš tarnus, pasiektus tikrojo Guru žodžiu, keturios vamos ir keturi ašramai (astclhätu), Vedos, Katebas yra nereikšmingi.
O mintis apie dievus, deives, jų tarnus, tantrą, mantrą ir pan., net nekyla galvoje.
Gurmuchų būdas yra žavus. Palaimintas yra Guru, taip pat palaiminti jo mylimieji.
Šventosios bendruomenės šlovė pasireiškia visame pasaulyje.
Visos keturios vamos, keturios (musulmonų) sektos, šešios filosofijos ir jų elgesys,
Dešimt įsikūnijimų, tūkstančiai Viešpaties vardų ir visos šventos vietos yra Jo keliaujantys prekeiviai.
Paėmę prekes iš tos aukščiausios tikrovės saugyklos, jie išplatino jas toli šalyje ir už jos ribų.
Tas nerūpestingas tikras Guru (Viešpats) yra tobulas jų bankininkas, o Jo sandėliai yra nesuvokiami (ir nesibaigiantys).
Visi atima iš Jo ir išsižada, bet Jis, tikrasis Guru, niekada nepavargsta dovanodamas dovanas.
Tas Oankaro Viešpats, skleidžiantis savo vieną vibracinį garsą, sukuria vieną ir viską.
Aš aukojuosi šiam transdentiniam Brahmui tikrojo Guru pavidalu.
Daugelis yra pirs, pranašai, auliyas, gauris, qutubs ir ulemas (visi dvasiniai pavadinimai tarp musulmonų).
Yra daug šaichų, sadikų (patenkintų) ir kankinių. Daugelis yra Qazis mulos, maulavi (visi musulmonų religiniai ir teisminiai pavadinimai).
(Panašiai tarp induistų) Šiame pasaulyje taip pat žinomi Rsis, Munis, Jain Digambars (Jain nuogi asketai) ir daugelis stebuklų kūrėjų, žinančių juodąją magiją.
Nesuskaičiuojama daugybė praktikuojančių siddhų (jogų), kurie skelbia save kaip puikius asmenis.
Niekas neišsilaisvina be tikrojo Guru, be kurio jo ego toliau auga,
Be švento susirinkimo ego jausmas grėsmingai žiūri į JTV,
Aš aukojuosi šiam transdentiniam Brahmui tikrojo Guru pavidalu.
Vieniems Jis suteikia stebuklingų galių (riddhis, siddhis), o kitiems – turtus, o kitiems – stebuklus.
Vieniems Jis dovanoja gyvybės eliksyrą, kitiems – pasakišką brangakmenį, kitiems – filosofinį akmenį, o dėl savo malonės į vidų – nektarą;
Kai kurie Jo vykdys tantros mantros veidmainystę ir Vas garbinimą (S aivitų garbinimas), o kai kuriuos Jis priverčia klajoti tolimose vietose.
Kai kuriems Jis dovanoja troškimus pildančią karvę, kitiems – trokštančią medį, o kam jis patinka, dovanoja Laksami (turtų deivę).
Kad daugelį suklaidintų, Jis daugeliui žmonių duoda asanų (pozų), niolf kannas – jogos pratimus, stebuklus ir dramatišką veiklą.
Jogams jis suteikia asketiškumo, o bhogiams (žodinių malonumų mėgėjams) – prabangos.
Susitikimas ir išsiskyrimas, ty gimimas ir mirtis, visada egzistuoja kartu. Visa tai yra (įvairios) Oankar formos.
Keturi amžiai, keturios gyvenimo kasyklos, keturios kalbos (para, pasyanti, madhyama ir vaikhari) ir būtybės, gyvenančios rūšių lakuose
Jis sukūrė. Žmonių rūšis, žinoma, kaip reta, yra geriausia iš visų rūšių.
Padarydamas visas rūšis pavaldžios žmonių rūšims, Viešpats suteikė jai pranašumą.
Dauguma žmonių pasaulyje lieka pavaldūs vienas kitam ir negali nieko suprasti.
Tarp jų yra tikri vergai, kurie neteko gyvybės dėl piktų darbų.
Aštuoniasdešimt keturių Lac gyvybės rūšių persikėlimas baigiamas, jei šventoji kongregacija yra patenkinta.
Tikras tobulumas pasiekiamas puoselėjant Guru žodį.
Gurmuchas, atsikėlęs siaubingomis ankstyvo ryto valandomis, išsimaudo šventajame rezervuare.
Deklamuodamas šventas Guru giesmes, jis juda link gurudvaros, centrinės sikhų vietos.
Ten, prisijungęs prie šventosios kongregacijos, jis su meile klausosi Gurbanto, šventų Guru giesmių.
Pašalindamas visas abejones, jis tarnauja Guru sikhams.
Tada jis teisingai uždirba savo pragyvenimui ir išdalina sunkiai uždirbtą maistą vargstantiems.
Pirmiausia aukodamas Guru sikams, o likusį suvalgo pats.
Šiame tamsiame amžiuje, apšviestas tokių jausmų, mokinys tampa Guru ir Guru mokiniu.
Gurmuchai žengia tokiu (religinio gyvenimo) greitkeliu.
Oankaras, kurio forma yra tikrasis Guru, yra tikrasis visatos kūrėjas.
Iš vieno Jo žodžio sklinda visa kūrinija, o šventajame susirinkime sąmonė susilieja Jo žodyje.
Net Brahma Višnu Mahesa ir dešimt įsikūnijimų kartu negali apmąstyti Jo paslapties.
Vedos, Katebas, induistai, musulmonai – niekas nežino Jo paslapčių.
Retas yra žmogus, kuris ateina į tikro Guru pėdų prieglobstį ir padaro jo gyvenimą vaisingą.
Retas kuris, klausydamas Guru mokymų, tampa mokiniu, lieka miręs aistroms ir ruošiasi būti tikru tarnu.
Bet kuris retas žmogus pasisavina tikrojo Guru kapines (ty nuolatinį prieglobstį).
Pasaulyje žinomi deklamavimas, griežtumas, atkaklumas, daugybė atsisakymų paaiškinimų apie Vedas ir visus keturiolika įgūdžių.
Net Sesanagas, Sanaks ir Rishi Lomas nežino tos begalybės paslapties.
Celebatai, tiesos pasekėjai, patenkinti žmonės, siddai, natai (jogai), visi tampa nevaldomi, klaidžioja kliedesiuose.
Ieškodami Jo, visi parai, pranašai, aulijai ir tūkstančiai senų žmonių stebisi (nes negalėjo Jo pažinti).
Jogos (askezės), bhogs (džiaugsmai), negalavimai, kančios ir išsiskyrimai – visa tai yra iliuzijos.
Dešimt sanjasių sektų klajoja kliedesiuose.
Guru mokiniai jogai visada išlieka budrūs, o kiti yra pasislėpę džiunglėse, ty jiems nerūpi pasaulio problemos.
Prisijungę prie šventosios kongregacijos, Guru sikai liaupsina Viešpaties vardo šlovę.
Mėnulio ir saulės šviesa negali prilygti nė trupučiui tikrojo Guru išminties.
Egzistuoja milijonai žemutinių pasaulių ir milijonai dangaus, tačiau nėra nė menkiausio netinkamo jų derinimo.
Oro ir vandens gabalai susijungia ir sukuria skirtingų atspalvių judančias bangas.
Milijonai kūrinių ir milijonai ištirpimų nuolat kaitaliojasi be proceso pradžios, vidurio ir pabaigos.
Paklūstančių žemių ir kalnų šleifai negali prilygti tikrojo Guru mokymų atkaklumu ir teisumu.
Milijonai žinių ir meditacijų rūšių neprilygsta net dalelei Guru (gunnat) išminties pažinimo.
Aš paaukojau lazdelių šviesos spindulių vienam meditacijos apie Viešpatį spindulį.
Vienu Viešpaties žodžiu teka upių (gyvybės) lašai ir jose kyla bangos.
Jo vienoje bangoje vėl teka (gyvybės) upės.
Kiekvienoje upėje įsikūnijimų pavidalu klajoja įvairių formų dživų lakai.
Žuvies ir vėžlio pavidalo įsikūnijimai neria į jį, bet negali suvokti jo gylio, ty negali žinoti tos aukščiausios tikrovės ribų.
Tas palaikytojas Viešpats yra už visų ribų; niekas negali žinoti jo bangų ribų.
Tas tikrasis Guru yra puikus purus, o Guru mokiniai neša tai, kas nepakeliama, per Guru (gurmat) išmintį.
Reti žmonės imasi tokio atsidavimo garbinimo.
Ką būtų galima pasakyti apie to didžiojo Viešpaties didybę, kurio vienas žodis peržengia visas ribas.
Niekas negali žinoti Jo paslapties, kurios pagrindas yra tik Viena Galija. Kaip būtų galima suskaičiuoti Jo ilgą gyvenimą, kurio pusė atodūsio yra neaprėpiama.
Jo kūrybos negalima įvertinti; kaip tada tą nepastebimą galima žiūrėti (suprasti).
Jo dovanos, tokios kaip dienos ir naktys, taip pat yra neįkainojamos, o kiti Jo pranašumai taip pat yra begaliniai.
Neapsakoma yra Viešpaties, bevaldžio šeimininko, padėtis,
O Jo nepasakojamą istoriją galima baigti tik pasakius neti neti (tai ne, tai ne).
Pasveikinimo vertas tik tas pirmykštis Viešpats.
Jei pjūklu laikomas galva, o kūnas supjaustomas gabalas po gabalo, kad būtų padėtas kaip deginamoji auka;
Jei kaskart suirsta sniege ar taikant tinkamą techniką, atgailaujama kūnu aukštyn kojom;
Jei žmogus tampa bekūnis per vandens atgailas, ugnies atgailas ir vidines ugnies atgailas;
Jei žmogus laikosi pasninko, taisyklių, drausmės ir klaidžioja po dievų ir deivių vietas;
Jei kas padaro dorybingų labdaros, gerumo ir lotoso pozų sostą ir sėdi ant jo;
Jei žmogus praktikuoja nioli karmą, gyvatės laikyseną, iškvėpimą, įkvėpimą ir gyvybinio oro sustabdymą (pranajamas);
Visa tai kartu neprilygsta gurmucho pasiektam malonumo vaisiui.
Milijonai išminčių savo įgūdžiais negali pasiekti (aukščiausio) malonumo vaisiaus.
Milijonai sumanių žmonių su savo įgūdžiais ir tūkstančiai protingų žmonių su savo sumanumu negali Jo pasiekti.
Lakai gydytojų, lakai išradingų žmonių ir kitų pasaulietiškų išminčių;
Yra karalių, imperatorių ir jų ministrų lakų, bet joks pasiūlymas nėra naudingas.
Švenčiantys, teisūs ir patenkinti, siddai, natai, niekas negalėjo numoti ranka ant Jo.
Nė viena, įskaitant keturias varnas, keturias sektas ir šešias filosofijas, negalėjo įžvelgti to nepastebimo Viešpaties džiaugsmo vaisių.
Didelė yra gurmukų džiaugsmo vaisių šlovė.
Guru mokinys yra sunki užduotis; bet kuris guru piras ar guru tai žino.
Priimdamas tikrojo Guru mokymus ir peržengdamas žodžių iliuzijas, Jis atpažįsta tą Viešpatį.
Tik tas guru sikas įsisavina save į Babą (Nanaką), kuris mirė savo kūniškiems troškimams.
Kritęs prie Guru kojų, jis tampa jo kojų dulkėmis; žmonės tokias nuolankaus sikho pėdų dulkes laiko šventomis.
Neprieinamas yra gurmukų kelias; būdami mirę, jie lieka gyvi (ty miršta tik savo troškimus) ir galiausiai identifikuoja Viešpatį.
Įkvėptas Guru mokymų ir perimdamas bhritigi vabzdžių elgesį (kuris mažą skruzdėlę paverčia bhringtu), jis (mokinys) pasiekia Guru didybę ir didybę.
Kas iš tikrųjų gali apibūdinti šią nenusakomą istoriją?
Atvykusios į šventą kongregaciją, visos keturios varnos (kastos) tampa keturis kartus galingesnės, ty jose tobulėja šešiolika rūšių įgūdžių,
Sugerdamas sąmonę penkiomis žodžio savybėmis (pares, pa(yantl, madhyama, vaikharf ir matrika), jilt sutramdo visus penkis kartus penkis, 1, ty dvidešimt penkis žmogaus prigimties polinkius.
Apibendrinant šešias filosofijas Vienoje Viešpaties filosofijoje jtv sužino apie šešių kartų šešių, ty trisdešimt šešių (jogos) pozų reikšmę.
Žvelgiant į vienos lempos šviesą visuose septyniuose žemynuose, keturiasdešimt devyni (7x7) orai yra valdomi tinkamumo būdu),
Džiaugiasi šešiasdešimt keturiais įgūdžiais, kai asr dhatu keturių varnų ir keturių ašramų pavidalu, susietas su filosofiniu akmeniu (vieno) Guru pavidalu, paverčiamas auksu.
Nusilenkus prieš vieną devynių natų (šeimininkų) valdovą, gaunamos žinios apie aštuoniasdešimt vieną (kosmoso) padalijimą.
Gavęs laisvę iš dešimties (kūno) durų, tobulas jogas gauna cento procentą (Viešpaties teisme).
Gurmukhs malonumo vaisius turi subtilią mistiką.
Jei sikhas yra šimtas kartų, tai amžinasis tikrasis Guru yra šimtas ir vienas kartas.
Jo teismas visada yra tvirtas ir jis niekada nepatiria migracijos ciklo.
Tas, kuris apmąsto Jį su vienareikšmiu atsidavimu, gauna Jamos kilpą, perpjaunamas.
Tas vienintelis Viešpats persmelkia visur ir tik suliejus sąmonę žodyje, galima pažinti tikrąjį Guru.
Be akivaizdaus Guru (Guru žodžio) žvilgsnio, vagystės, klaidžioja aštuoniasdešimt keturiose gyvybės rūšyse.
Be Guru mokymų dživgo gimsta ir miršta, o galiausiai patenka į pragarą.
Tikrasis Guru (Viešpats) neturi jokių savybių, tačiau turi visas savybes.
Retas žmogus įsisavina Guru žodį. Nėra pastogės be Guru ir šis tikras prieglobstis niekada nebus sunaikintas.
Tikrasis Guru (Viešpats), visų Guru, yra nekintantis Guru nuo pradžios iki pabaigos.
Bet koks retas gurmukh susilieja į pusiausvyrą.
Meditacijos pagrindas yra gumos forma (kuri yra tiek savybių, tiek ir už visų savybių), o pagrindinis garbinimas yra Guru kojų garbinimas.
Mantrų pagrindas yra Guru žodis, o tikrasis Guru kartoja tikrąjį žodį.
Guru pėdų plovimas yra šventas, o sikai plauna lotoso pėdas (Guru).
Guru pėdų nektaras supjausto visas nuodėmes, o Guru pėdų dulkės ištrina visus piktus raštus.
Jos malonės dėka tikrasis pramintas kūrėjas Viešpats Vahiguru apsigyvena širdyje.
Išmetęs dvylika jogų ženklų, gurmuchas užsideda ant kaktos Viešpaties malonės ženklą.
Iš visų religinių poelgių teisingas tik vienas elgesio kodeksas, kad visų atsisakius, reikia ir toliau prisiminti vienintelį Viešpatį.
Sekdamas bet kuriuo kitu, išskyrus Guru, žmogus toliau klajoja be jokios pastogės.
Neturėdamas tobulo Guru, dživas toliau kenčia migraciją.