Viena Oankar, pirminė energija, realizuota per dieviškojo mokytojo malonę
Teigiama, kad supylus Neaprėpiamą vandenyną, iš jo buvo išnešta keturiolika brangenybių.
Šios brangenybės yra mėnulis, sarang lankas, vynas, kaustub mani, Laksmi, gydytojas;
Rambha fėja, Kanadhenu, Parijat, Uchchaisrava arklys ir nektaras aukojo dievams atsigerti.
Airavat dramblys, kriauklė ir nuodai buvo kartu paskirstyti tarp dievų ir demonų.
Visiems buvo įteikti rubinai, perlai ir vertingi deimantai.
Iš vandenyno išlindo tuščia kriauklė, kuri (net ir šiandien) verkia ir dejuoja savo istoriją, kad nė viena neturi likti tuščia ir tuščia.
Jei jie nepriims šventajame susirinkime girdėtų Guru diskursų ir mokymų.
Jie nenaudingai praranda savo gyvenimą.
Tai tvenkinys, pilnas gryno ir puikaus vandens, kuriame žydi lotosai.
Lotosai yra gražios formos ir kvapnina aplinką.
Juodosios bitės gyvena bambukų miške, bet kažkaip ieško ir gauna lotosą.
Su saulėtekiu jie traukia iš toli ir susitinka su lotosu.
Su saulėtekiu tvenkinio lotosai taip pat atsigręžia į saulę.
Frond gyvena netoliese esančiame liūne netoli lotoso, tačiau nesuvokia tikro malonumo, kuriuo negali mėgautis kaip lotosas.
Tie nelaimingi asmenys, kurie klauso Guru mokymų šventoje kongregacijoje, jų nepriima.
Jų gyvenime labiausiai gaila kaip varlėms.
Piligrimystės centruose dėl jubiliejinių švenčių susirenka milijonai žmonių iš visų keturių krypčių.
Šešių filosofijų ir keturių varnų pasekėjai čia deklamuoja, labdaringai užsiima ir prausiasi.
Atlikdami deklamaciją, aukodami deginamąsias aukas, pasninkaudami ir imdamiesi griežtų mokinių, jie klausosi Vedų rečitalių.
Medituodami jie taiko deklamavimo būdus.
Dievų ir deivių garbinimas atliekamas atitinkamose jų buveinėse – šventyklose.
Baltai apsirengę asmenys lieka transe, bet kaip gervė, kai pasitaiko progos, iškart nusileidžia nusikalsti.
Klausydami Guru žodžio šventoje kongregacijoje, netikri meilužiai, kurie jo nepriima savo gyvenime, negauna jokio vaisiaus (savo gyvenime).
Savano mėnesį visas miškas sužaliuoja, bet akk, laukinis smėlio regiono augalas (Calatropis procera) ir javah (dygliuotas augalas, naudojamas medicinoje) išdžiūsta.
Gaudydamas lietaus lašus savanti nakstr (ypatingas žvaigždžių darinys danguje), lietaus paukštis (Paphia) pasitenkina ir, jei toks pat lašas įkrenta į kriauklės burną, jis virsta perlu.
Bananų laukuose tas pats lašas tampa kamparu, bet ant šarminių žemių ir lotoso kepurės lašas neturi jokio poveikio.
Tas lašas, patekęs į gyvatės burną, tampa mirtinu nuodu. Todėl daiktas, duotas tikram ir nenusipelniusiam žmogui, turi skirtingą poveikį.
Panašiai ir tie, kurie yra pasinėrę į pasaulietinius kliedesius, negauna ramybės, nors ir klauso Guru žodžio šventajame susirinkime.
Gurmukh pasiekia malonių Viešpaties meilės vaisių, bet manmukh, orientuotas į protą, eina toliau blogio keliu.
Manmukh visada patiria nuostolių, o Gurmukh uždirba pelną.
Visuose miškuose yra augmenija ir visur ta pati žemė ir tas pats vanduo.
Nepaisant šio vienodumo, vaisių ir gėlių kvapas, skonis ir spalva nuostabiai skiriasi.
Aukštas šilko – medvilnės medis yra didelio ploto, o dangų liečia bevaisis čilmedis (jie abu kaip egoistai didžiuojasi savo dydžiu).
Bambukas nuolat degina galvodamas apie savo didybę.
Sandalas padaro visą augaliją kvapnią, tačiau bambukas lieka be kvapo.
Nelaimingi tie, kurie net klauso Guru žodžio šventajame susirinkime, nepriima jo širdyje.
Jie pasinėrę į ego ir kliedesius nuklysta.
Saulė savo ryškiais spinduliais išsklaido tamsą ir išsklaido šviesą aplinkui.
Tai matydamas visas pasaulis įsitraukia į verslą. Vien tik saulė išvaduoja visus iš (tamsos) vergijos.
Gyvūnai, paukščiai ir elnių bandos kalba meilės kalba.
Kaziai šaukiasi (azan) maldai, jogai pučia trimitą (sringi), o prie karalių durų muša būgnai.
Pelėda neklauso nė vieno iš jų ir praleidžia dieną apleistoje vietoje.
Tie, kurie net klauso Guru žodžio šventajame susirinkime, neugdo mylinčio atsidavimo savo širdyje, yra manmuchai.
Jie praleidžia savo gyvenimą veltui.
Mėnulis, mylėdamas raudonkojį kurapką, skleidžia jos šviesą.
Jis lieja ramybės nektarą, kuriuo palaimina derlių, medžius ir kt.
Vyras susitinka su žmona ir paruošia ją tolesniam džiaugsmui.
Visi susitinka naktį, bet patinas ir patelė nutolsta vienas nuo kito.
Taip netikras meilužis, net klausydamas Guru mokymų šventoje kongregacijoje, nežino meilės gilumo.
Žmogus, valgęs česnaką, pasklinda nemalonus kvapas.
Dvilypumo rezultatai yra patys blogiausi iš blogiausių.
Maišant įvairias saldžiarūgštes sultis virtuvėje gaminamas trisdešimt šešių rūšių maistas.
Virėjas jį patiekia visų keturių varnų žmonėms ir šešių filosofijų pasekėjams.
Tik tas, kuris pavalgęs pasisotino, gali suprasti jo skonį,
Kaušas perkeliamas į visus skanius trisdešimt šešių rūšių patiekalus, nežinant jų skonio.
Raudona boružėlė negali būti maišoma tarp rubinų ir brangakmenių, nes pastarieji naudojami virvelėse, o raudonos boružės tokiu būdu naudoti negalima.
Netgi klausęs Guru pamokymų šventoje kongregacijoje apgaudinėja, kuris neįkvepia.
Jie negauna vietos Viešpaties teisme.
Sutikus pastarąjį, upės ir upeliai tampa Gangu.
Apgavikai įsipareigoja eiti į šešiasdešimt aštuonis piligrimystės centrus ir tarnauti dievams bei deivėms.
Jie, iš žmonių, diskutuodami apie gėrį ir žinias, klauso Viešpaties, puolusiųjų gelbėtojo, vardo;
Bet tai panašu į dramblį, kuris maudosi vandenyje, bet iš jo išeina, aplinkui pasklinda dulkes.
Apgavikai klauso Guru mokymų šventajame susirinkime, bet nepriima jų mintyse.
Net ir drėkinamos nektaru, kolocinto sėklos niekada netampa saldžios,
Apgaudinėjantys mėgėjai niekada neina tiesiu keliu, ty neseka tiesos keliu.
Karalius laiko šimtus karalienių ir paeiliui lanko jų lovas.
Karaliui visos yra pagrindinės karalienės ir jis jas visas labai myli.
Papuošdami kambarį ir lovą, jie visi džiaugiasi bendravimu su karaliumi.
Visos karalienės pastoja ir viena ar dvi išeina nevaisingos.
Dėl to negalima kaltinti nei karaliaus, nei karalienės; visa tai dėl ankstesnių gimimų raštų,
Tie, kurie, išklausę Guru žodžio ir Guru mokymų, nepriima jo mintyse.
Jie yra pikto intelekto ir nelaimingi.
Filosofinio akmens prisilietimu aštuoni metalai tampa vienu metalu ir žmonės tai vadina auksu.
Tas gražus metalas tampa auksu, o juvelyrai taip pat įrodo, kad tai auksas.
Akmuo net ir palietus netampa filosofiniu akmeniu, nes jame išlieka šeimos pasididžiavimas ir kietumas (iš tikrųjų filosofinis akmuo irgi yra tik akmuo).
Įmestas į vandenį akmuo, kupinas pasididžiavimo savo svoriu, iš karto nugrimzta.
Kietaširdis akmuo niekada nesušlampa ir iš vidaus išlieka toks pat sausas kaip ir anksčiau. Jis tik išmoksta sulaužyti ąsočius.
Įdėjus į ugnį jis sutrūkinėja, o kalant ant priekalo tampa trapus.
Toks žmogus net ir išklausęs Guru mokymą šventoje kongregacijoje neišlaiko savo širdies mokymo svarbos.
Rodydamas netikrą meilę, niekas negali priverstinai įrodyti, kad yra tikras.
Manasarovarą (ežerą) puošia grynas vanduo, rubinai ir perlai.
Gulbių šeima yra tvirtos išminties, jos visos gyvena būriais ir eilėmis.
Jie padidina savo prestižą ir malonumą rinkdami rubinus ir perlus.
Varna ten lieka bevardė, be pastogės ir nuliūdusi,
Tai, kas nevalgoma, laikoma valgoma, o valgoma – nevalgoma, ir toliau klaidžioja iš miško į mišką.
Kol žmogus, besiklausantis Guru žodžio šventoje kongregacijoje, nestabilizuos savo kūno ir proto.
Jo akmeniniai (išminties) vartai nėra atrakinti.
Sergantis liga žmogus prašo daugelio gydytojų gydymo.
Kadangi nepatyręs gydytojas nežino tiek paciento problemos, tiek vaistų tam pačiam.
Kenčiantis žmogus kenčia vis labiau.
Jei randamas subrendęs gydytojas, jis paskiria tinkamą vaistą, kuris pašalina ligą.
Dabar, jei pacientas nesilaiko nustatytos disciplinos ir valgo viską, kas saldu ir rūgštu, gydytojas nėra kaltas.
Dėl santūrumo stokos ligonio negalavimai didėja dieną ir naktį.
Jei apgavikas net ateina į šventą kongregaciją ir ten atsisėda.
Jis, valdomas nelabumo, žūva dėl savo dvilypumo.
Sandalų aliejaus, muskuso katės kvapo, kamparo, muskuso ir kt.
Parfumeris paruošia kvapą.
Jį naudojant kas nors ateina į ekspertų susirinkimą, jie visi tampa pilni kvapo.
Jei tas pats kvapas yra užteptas ant asilo, jis nesuvokia savo svarbos ir toliau klaidžioja nešvariose vietose.
Klausytis Guru žodžių, to, kuris savo širdyje nepriima mylinčio atsidavimo.
Jie yra akli ir kurtieji, nors turi akis ir ausis.
Tiesą sakant, jis eina į šventą kongregaciją tam tikra prievarta.
Neįkainojami drabužiai iš šilko skalbdami išryškėja.
Dažykite juos bet kokia spalva, jie yra gražūs įvairiomis spalvomis.
Grožio, spalvų ir džiaugsmo gerbėjai aristokratai juos perka ir nešioja.
Ten tie didybės kupini drabužiai tampa jų puošybos priemone santuokos ceremonijose.
Tačiau juoda antklodė skalbiama nei ryškėja, nei gali būti nudažyta bet kokia spalva.
Kaip išmintinga net nuėjęs į šventą kongregaciją ir išklausęs Guru mokymus, jei kas nors toliau ieško Pasaulio vandenyno, ty trokšta pasaulietinės medžiagos.
Tokia apgaulė yra tarsi apleista ir apleista vieta.
Atrodo, kad lauke augantis sezamo augalas yra aukštesnis už visus.
Toliau augdamas jis žaliuoja aplinkui ir išsilaiko.
Prinokę, kai prasideda pjūtis, besėkliai sezamo augalai aiškiai paliekami.
Jie laikomi nenaudingais, nes cukranendrių laukuose žinoma, kad stora dramblių žolė yra bevertė.
Netgi klausydami Guru žodžio šventoje kongregacijoje tie, kurie nesilaiko jokios drausmės, juda kaip vaiduokliai.
Jų gyvenimas tampa beprasmis, o veidai pajuodę čia ir anapus.
Jamos (mirties dievo) buveinėje jiems perduodami jamos pasiuntiniai.
Bronza atrodo blizganti ir ryški. Po valgio, suvalgyto iš bronzinės lėkštės, jis tampa nešvarus.
Jo priemaiša išvaloma pelenais, o vėliau nuplaunama Gango vandenyje.
Skalbimas valo išorę, tačiau juodumas išlieka vidinėje šilumos šerdyje.
Kriaužė yra nešvari tiek išoriškai, tiek iš vidaus, nes pučiant į ją patenka ierija. Kai skamba, iš tikrųjų jis verkia dėl jame esančių priemaišų.
Klausydamasis Žodžio šventajame susirinkime, apgavikas kalba nesąmoningai.
Tačiau vien kalbėdamas niekas nepasitenkina, nes vien ištarus žodį cukrus negali būti saldus.
Jei nori valgyti sviestą, nereikėtų plakti vandens, ty vien pokalbiai negali duoti tinkamų rezultatų.
Dar blogiau tarp medžių, aplinkui pasirodo ricinos ir oleandrų augalai.
Ant ricinos išauga gėlės, jose lieka žiedinės sėklos.
Jis neturi gilių šaknų, o greiti vėjai jį išrauna.
Ant oleandro augalų išauga pumpurai, kurie mėgsta piktą jausmą, aplinkui skleidžia nemalonų kvapą.
Išoriškai jie panašūs į raudoną rožę, bet viduje – kaip dilematiškas žmogus – balti (dėl įvairių rūšių baimės).
Net ir išklausęs Guru žodį šventame susirinkime, jei kuris nors kūnas vis dar pasiklysta skaičiavimuose, jis klysta pasaulyje.
Netikram meilužiui ant veido išmesti pelenai, o jo veidas pajuodęs.
Miške pasipuošia marga spalvų augalija.
Mangas visada laikomas gražiu vaisiumi, taip pat persikai, obuoliai, granatai ir kt., augantys ant medžių.
Citrinos dydžio vynuogės, slyvos, mimozos, šilkmedis, datulės ir tt – visa tai džiugina vaisius.
Pilu, pejhu, ber, graikinis riešutas, bananai, (visi maži ir dideli indiški vaisiai) taip pat auga ant (indiškų) medžių.
Tačiau žiogas nemėgsta jų visų ir šoka atsisėsti ant laukinio smėlio krašto augalo akk.
Jei dėlė uždedama ant karvės ar buivolo spenio, ji čiulps nešvarų kraują, o ne pieną.
Net išklausę Guru Žodžio šventajame susirinkime blaškosi tarp nuostolio ir pelno jausmo.
Jų netikra meilė negali pasiekti niekur.
Milijonai varlių, gervių, kriauklių, smėlio kraštų augalų (akk), kupranugarių, spygliuočių (javas) juodųjų gyvačių;
Šilkiniai medvilniniai medžiai, pelėdos, rausvos šelmos, samčiai, drambliai, nevaisingos moterys;
Akmenys, varnos, ligoniai, asilai, juodos antklodės;
Sezamo augalai be sėklų, ricinos, kolokintai;
Pumpurai, oleandrai (kaner) yra ten (pasaulyje). Visas mirtinas ydas turiu savyje.
Tas, kuris net klausydamas Guru žodžio šventoje kongregacijoje nepriima Guru mokymo savo širdyje.
Priešinasi Guru ir tokio nesubalansuoto žmogaus gyvenimas yra priešingas.
Milijonai yra šmeižikai, milijonai atsimetėlių, o milijonai nedorėlių nesilaiko savo druskos.
Ten yra neištikimų, nedėkingų, vagys, valkatos ir milijonai kitų liūdnai pagarsėjusių žmonių.
Ten yra tūkstančiai brahmanų, karvių ir savo šeimos žudikų.
Ten yra milijonai melagių, Guru priešininkų, kaltų ir prastos reputacijos.
Ten daug nusikaltėlių, puolusių, pilnų trūkumų ir netikrų žmonių.
Milijonai ten apsirengę margais, apgavikais ir draugiškais šėtonui, keičiasi su jais sveikinimais.
O Dieve, tu visi žinai, kaip aš atsisakau (turėdamas tavo dovanas). Aš esu apgavikas, o Viešpatie, tu esi visažinis.
O Mokytojau, tu pakelsi puolusiuosius ir visada saugo savo reputaciją.