Viena Oankar, pirminė energija, realizuota per dieviškojo mokytojo malonę
Ekankaras, neprilygstamas loras, sukūrė gurmukh (norėdamas išlaisvinti pasaulį).
Tai, kad Oankaras įgauna formas, tapo akivaizdus.
Išplėtus (ir derinant) penkis elementus šis pasaulis buvo sukurtas.
Sukurtos keturios gyvenimo kasyklos ir keturios kalbos (para, pasyanti, madhyama, vaikhari).
Jo linksmybių žygdarbiai yra neprieinami ir beribiai; jų kraštutinumai nepasiekiami.
To kūrėjo vardas yra Tiesa ir Jis visada yra panardintas į Tiesą.
Sielos nevaisingai klaidžioja aštuoniasdešimt keturiuose milijonuose gyvybės rūšių.
Retas žmogaus kūnas buvo gautas dėl dorybingų veiksmų.
Judėdamas didžiausiu Guru keliu, aš praradęs ego.
Šventosios kongregacijos drausmės palaikymas krito po (Guru) kojų.
Gurmukai tvirtai priėmė Viešpaties vardą, meilę, apsiprausimą ir teisingą elgesį.
Žmogus suliejo savo sąmonę Žodyje ir priėmė Viešpaties valią.
Guru mokomas Gurmukas yra gerai apmokytas ir išmanantis.
Jis supranta, kad atvyko į šio pasaulio susirinkimą kaip svečias.
Jis valgo ir geria tai, ką davė Viešpats.
Gurmukas nėra arogantiškas ir jaučiasi laimingas Viešpaties suteikta laime.
Viešpaties teisme priimamas tik tas svečias, kuris čia gyveno kaip geras svečias.
Jis tyliai juda iš čia ir priverčia visą asamblėją stebėtis stebuklais (nes kitiems labai sunku palikti šį pasaulį).
Gurmukh žino šį pasaulį kaip poilsio vietą kelioms dienoms.
Čia su turtų pagalba vykdoma daugybė sporto šakų ir žygdarbių.
Šiame pasaulyje gurmukams nenutrūkstamas nektaro lietus liejasi.
Skambant fleitos melodijai (neužmušta melodija) jie toliau mėgaujasi susirinkimo malonumu.
Čia gerai apmokyti ir išmanantys žmonės dainuoja Majh ir Malhar muzikos taktus, ty mėgaujasi dabartimi.
Jie praranda savo ego ir kontroliuoja savo protą.
Apmąstydamas Žodį, Gurmukas nustato tiesą.
Keliautojas, pakeliui sustojęs užeigoje.
Tada pajudėjo pirmyn nurodytu keliu.
Jis niekam nepavydėjo ir niekuo nesusižavėjo.
Jis neklausė nei vieno mirštančiojo kastos (tapatybės), nei jautė džiaugsmą matydamas santuokos ceremonijas ir pan.
Jis su džiaugsmu priėmė Viešpaties dovanas ir niekada neliko alkanas ar ištroškęs.
Gurmucho lotosinis veidas visada žydi dėl nuolatinio Viešpaties prisiminimo.
Divali festivalio naktį dega lempos;
Danguje pasirodo įvairių rūšių žvaigždės;
Soduose yra gėlių, kurios selektyviai skinamos;
Taip pat matyti piligrimai, vykstantys į piligrimystės centrus.
Buvo pastebėta, kad įsivaizduojamos buveinės atsiranda ir nyksta.
Visa tai yra trumpalaikė, bet gurmukai, padedami Žodžio, maitina malonumo vaisių dovaną.
Guru mokymus gerai priėmusių gurmukų protas nušvito.
Jie suprato, kad pasaulis yra kaip tėvų namai; vieną dieną reikia išvykti iš čia ir todėl visos jų abejonės išnyko.
Jie yra neprisirišę prie vilčių ir lieka pakrauti žiniomis.
Jie skleidžia Žodžio žinią pagal šventojo susirinkimo elgesį.
Idėja, kad jie yra Viešpaties tarnų tarnai, giliai įsišaknijo gurmukų išmintyje.
Nesvarbu, ar jie yra bet kurioje šalyje ar užsienyje, jie prisimena Dievą kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu.
Kaip valtyje atsitiktinai susitinka daug vienas kitam nepažįstamų žmonių, taip ir pasaulio būtybės susitinka.
Pasaulis yra toks, tarsi valdytų karalystę ir sapne mėgautųsi malonumais.
Čia laimė ir kančios yra kaip medžio pavėsis.
Čia iš tikrųjų jis sunaikino ego ligą, kuris neprivertė būti pastebėtas.
Tapęs gurmuku, žmogus net būdamas savo namuose pasiekia sąjungą (su Viešpačiu).
Guru leido jam suprasti, kad likimo negalima išvengti (todėl žmogus nesijaudindamas turi tęsti savo darbus).
Gurmuchai išmoko gyvenimo technikos šventoje kongregacijoje.
Jie sąmoningai mėgavosi pavasario gyvenimo džiaugsmu.
Jie yra pakylėti kaip lietaus sezono vanduo (Savanas), bet vis tiek jie (gurmukhs) privertė vilčių ir troškimų vandenį žemyn ir žemyn.
Susitikimas su tokiais žmonėmis yra nepaprastai malonus.
Jų gurmukų kelias yra be purvo ir yra priimtinas Viešpaties teisme.
Susitikimas per Guru išmintį yra be kliūčių, tikras ir malonus.
Palaiminimas yra gurmucho gimimas ir jo atėjimas į šį pasaulį.
Remdamasis Guru išmintimi, jis ištrina savo ego ir atlieka (dorybingus) veiksmus.
Jis dirba valdomas meilės darbui ir mylinčio atsidavimo ir gauna malonumo (gyvenimo) vaisius.
Neprieinami Guru mokymai, kuriuos jis priima savo širdyje.
Pakantumo ir dharmos vėliavos laikymas aukštai tampa jo prigimtine prigimtimi.
Jis nusilenkia prieš Viešpaties valią ir niekada nepatiria jokios baimės ar liūdesio.
Gurmukai žino (labai gerai), kad žmogaus gimimas yra reta galimybė.
Štai kodėl jie ugdo meilę šventajam susirinkimui ir mėgaujasi visais malonumais.
Jie kalba sulieję savo sąmonę Žodyje.
Gyvendami kūne jie tampa bekūniais ir identifikuoja tiesą.
Jie neturi šios ar kitos dilemos ir pažįsta tik vieną Viešpatį.
Širdies širdyje jie žino, kad per trumpą laiką šis pasaulis taps (žemės) piliakalniu, todėl jie neprisiriš prie jo.
Retai pasitaiko geranoriškas gurmukas, kuris tarnauja kitiems.
Gurmukas atsisako ego ir gauna džiaugsmo vaisių.
Tik gurmuchas pasakoja mokiniams apie Žodžio didybę (Guru) ir niekada neteigia, kad ką nors pasakoja kaip savo.
Giliai mąstydamas apie Žodį, gurmukas savo gyvenime praktikuoja tiesą,
Jam patinka tiesa, kuri glūdi jo širdyje ir kalba.
Toks gurmukas ne tik puošia savo gyvenimą, bet ir perkelia visą pasaulį.
Gurmukas praranda savo ego ir identifikuoja save.
Gurmukas į savo prigimtį patenka per tiesą ir pasitenkinimą.
Vien tik Gurmukas mėgaujasi tikrais tolerancijos, dharmos ir užuojautos malonumais.
Gurmukai pirmiausia labai gerai supranta žodžių svarbą, o tik tada juos ištaria.
Nors gurmukai yra galingi, jie visada laiko save silpnais ir nuolankiais.
Kadangi gurmukai yra mandagūs, jie sulaukia pagarbos Viešpaties teisme.
Praleidęs šį gyvenimą vaisingai, gurmukh eina į kitą pasaulį.
Ten tikrame (lordo) teisme jis užima tikrąją vietą.
Gurmuko valgis yra meilė, o jo malonumas neturi flirtavimo.
Gurmukh turi ramią širdį ir išlieka tvirtas net pakilimų ir nuosmukių metu.
Jis kalba tiesą ir gera apie gėrį.
Tik gurmukai yra pašaukti į Viešpaties kiemą ir jie ateina į pasaulį tik tada, kai Viešpats juos siunčia.
Gurmukh daro tai, kas neįveikiama, todėl jis vadinamas sadhu.
Gurmukas turi tokią išmintį, kuri geba atskirti vandenį nuo pieno. Štai kodėl jis vadinamas išmintingu.
Gurmukh atsidavimas yra mylintis atsidavimas.
Kadangi gurmuchai pasiekia dieviškųjų žinių, jie vadinami išmanančiaisiais (jnanis).
Gurmukų išmintis yra visiškai įspausta ir paženklinta Žodžiu.
Lipdamas laiptais su pagarba, gurmuchas mėgaujasi mylimo Viešpaties meilės džiaugsmu.
Tikrasis kūrėjo Viešpaties vardas yra gautas iš gurmukų,
Tarp gurmukų prisimenamas Oankaro žodis.
Tarp gurmukų apmąstomas žodis ir jame susilieja sąmonė,
Gyvendami tikrąjį gurmukų gyvenimą, tiesa pasiekiama gyvenime.
Gurmukh yra tos išsivadavimo durys, pro kurias automatiškai patenkama į savo prigimtinę prigimtį (dieviškąjį aš).
Jis (Viešpaties) vardo pagrindas yra pasiekiamas iš gurmukhų ir galiausiai žmogus neatgailauja.
Palietęs gurmuko pavidalo filosofinį akmenį, pats tampa filosofiniu akmeniu.
Žvelgiant tik į gurmukhą, visos piktos aistros tampa neliečiamos.
Medituodamas apie Viešpatį tarp gurmukhų žmogus praranda dvilypumą.
Gurmukų draugijoje nesimato nei kitų turtas, nei fizinis grožis, nei užgauliojimai.
Gurmukų draugijoje maišomas tik nektaras-vardas Word forma ir įgyjama esmė.
Gurmukų kompanijoje dživa (aš) pagaliau tampa laiminga, neraudo ir neverkia.
Būdamas išmanantis žmogus, gurmuchas perduoda žinias pasauliui.
Prarasdami savo ego, gurmukai išvalo savo vidų.
Gurmukai priima tiesą ir pasitenkinimą ir nepasiduoda geismui bei pykčiui.
Gurmuchai niekam neprieštarauja ir neprieštarauja.
Pamokslaudami visoms keturioms varnoms, gurmuchai susilieja į pusiausvyrą.
Blest yra jį pagimdžiusio gurmucho motina, o gurmukh yra geriausia tarp karių.
Gurmukh liaupsina nuostabųjį Viešpatį pavidalu.
Gurmukai turi tikrą Dievo šlovinimo karalystę.
Gurmuchai turi tiesos šarvą, kurį jiems padovanojo Viešpats.
Gurmukams buvo paruoštas tik gražus tiesos greitkelis.
Jų išmintis yra neaprėpiama, ir norint ją pasiekti, žmogus suglumsta.
Gurmukas yra nerūpestingas pasaulyje, bet ne toks Viešpaties atžvilgiu.
Gurmukh yra tobulas; jo negalima pasverti jokiomis svarstyklėmis.
Kiekvienas gurmuko žodis tampa teisingas ir tobulas, ir nieko apie jį negalima pasakyti.
Gurmuchų išmintis yra stabili ir net jei tai daroma, ji nedestabilizuojasi.
Gurmukų meilė yra neįkainojama ir jos negalima nusipirkti bet kokia kaina.
Gurmukh būdas yra aiškus ir aiškus; jo niekas negali apjungti ir išsklaidyti.
Gurmuchų žodžiai yra tvirti; kartu su jais geria nektarą, panaikindamas aistras ir kūniškus troškimus.
Pasiekdami malonumą-vaisius gurmukai gavo visus vaisius.
Pasipuošę nuostabia Viešpaties spalva, jie mėgavosi visomis spalvomis.
Susilieję į (atsidavimo) kvapą, jie padaro visus kvepiančius.
Jie pasisotino nektaru ir dabar jaučiasi taip, lyg būtų pajutę visą skonį.
Sujungę savo sąmonę Žodyje, jie tapo viena su nenutrūkstama melodija.
Dabar jie stabilizuojasi savo vidiniame „aš“ ir jų protas dabar nebestebina visomis dešimtimis krypčių.