Viena Oankaar, pirminė energija, realizuota per dieviškojo mokytojo malonę
Sikhų dvasia subtilesnė už trichomą ir aštresnė už kardo ašmenį.
Nieko apie tai negalima pasakyti ar paaiškinti, o jo nenusakomo pasakojimo negalima parašyti.
Apibrėžiamas kaip gurmuchų kelias, jo negalima pasiekti vienu žingsniu.
Tai tarsi beskonio akmens laižymas, bet džiaugsmas, kurį teikia net milijonai saldžiųjų cukranendrių sulčių, su juo neprilygsta.
Gurmuchai yra pasiekę meilės ir atsidavimo malonumą, augantį ant retų medžių.
Tikrojo Guru malone, vadovaujantis Guru išmintimi ir vien tik šventajame susirinkime, sikhų dvasia pasiekiama.
Elgetos prašo keturių gyvenimo idealų (dharma, arth, katm ir rooks).
Pats tikrasis Guru dovanoja keturis idealus; Guru sikhas jų prašo.
Gurmuchas niekada ant nugaros nesineša devynių lobių ir aštuonių stebuklingų galių.
Norėdamas išsipildyti karvė ir milijonai laksamių: „Savo puikiais gestais negali pasiekti gursiko – Guru siko.
Guru sikas niekada neliečia filosofo akmens ir neduoda laikinų vaisių milijonų troškimų pildančių medžių.
Milijonai tantrų, žinančių mantras ir tantras, yra tik nuogi akrobatai Guru sikhui.
Guru mokinių santykiai yra labai sudėtingi, nes yra daug jo įstatymų ir nuostatų.
Guru sikhas visada drovisi dvilypumo jausmo.
Guru mokinystės disciplina yra neapsakoma Vedoms ir visoms melodijoms.
Netgi Čitraguptas, apysakų apie žmonių veiksmus rašytojas, nemoka rašyti apie sikhų gyvenimo dvasią.
Simarano šlovės, Viešpaties vardo atminimo, negali pažinti daugybė Seanagų (tūkstančio gaubtuotų mitinių gyvačių).
Sikhų dvasios elgesį galima sužinoti tik peržengus pasaulietinius reiškinius.
Kaip kas nors mokydamasis ir kontempliuodamas gali suprasti sikhų gyvenimo būdą ar Gursikhi?
Guru malone šventajame susirinkime gursikas, sutelkęs savo sąmonę į Žodį, meta išdidumą ir tampa nuolankus.
Retas gali mėgautis meilės atsidavimo malonumu.
Guru sikho elgesio išmokimo būdas yra toks, kad žmogus turi būti šventa kongregacija.
Šios paslapties nežinojo net dešimt (Visrnu) įsikūnijimų; ši paslaptis yra už Gitos ir diskusijų.
Tada Vedos nežino savo paslapties, nors jas tyrinėja dievai ir deivės.
Gilios siddhs, naths ir net tanttatra meditacijos negalėjo kirsti sikhų gyvenimo būdo mokymo ir praktikos.
Milijonai bhaktų klestėjo šiame pasaulyje, tačiau jie taip pat negalėjo suprasti Guru sikhų gyvenimo disciplinos.
Šis gyvenimas panašus į besūrio akmens laižymą, bet jo skonis nepalyginamas net su milijonais vaisių.
Guru žodžio įsisavinimas šventajame susirinkime yra gursiko gyvenimo pasiekimas.
Norėdami sužinoti apie sikhų gyvenimą, turite sujungti savo sąmonę Žodyje šventoje kongregacijoje.
Rašyti apie sikhų gyvenimą – tai nuolat klausytis, suprasti ir nuolat rašyti.
Simran, meditacija sikhų gyvenime yra Guru-mantros (Vahiguru) mokymasis, kuri yra saldi kaip cukranendrių sultys.
Sikizmo dvasia yra tarsi kvapas, tvyrantis sandalmedžio medžiuose.
Guru sikho supratimas susideda iš to, kad net gavęs dovanotą išmaldą (nom) ir būdamas visapusiškai išmanantis, jis laikė save neišmanėliu.
Guru sikas šventajame susirinkime klauso Guru žodžio ir praktikuoja meditaciją, labdarą ir apsiprausimą,
Ir taip pereina per praeities dabartį į naują ateitį.
Apie sikhų gyvenimą kalbama švelniai ir niekada nepastebima, ty ego yra sugadintas.
Sikhų formos išlaikymas ir judėjimas Viešpaties baimėje yra sikhų gyvenimo būdas.
Sikhų gyvenimas reiškia sekti gursikų pėdomis.
Žmogus turėtų valgyti savo darbo vaisius, tarnauti ir visada likti įkvėptas Guru mokymų.
Aukščiausiasis rd nepasiekiamas per egoizmą ir tik praradęs ego jausmą gali susitapatinti su beformiu ir beribiu Viešpačiu.
Mokinys, ateinantis kaip miręs žmogus ir įžengęs į guru kapą, gali susilieti su nepastebimu Viešpačiu, kuris yra už visų raštų.
Sesanagas negalėjo suprasti Jo mantros paslapties.
Išmokti sikhų gyvenimo būdą sunku kaip perkūnas, ir tik guru sikhai to išmoksta.
Rašymas apie sikhų gyvenimą taip pat yra ne be reikalo; niekas negali rašyti.
Jokios svarstyklės negali pasverti sikhų gyvenimo būdo.
Žvilgsnis į sikhų gyvenimą gali būti matomas tik šventajame susirinkime ir Gurdvaroje, Viešpaties duryse.
Mąstymas apie Guru žodį šventajame susirinkime prilygsta sikhų gyvenimo būdo ragavimui.
Sikhų gyvenimo supratimas yra tarsi Viešpaties liepsnos uždegimas.
Gurmukų malonumo vaisius yra brangaus Viešpaties meilė.
Tas, kuris pasiekė sikhišką gyvenimą, nenori matyti jokio (dievo, deivės), išskyrus Viešpatį.
Tam, kas paragavo sikhų gyvenimo, milijonai ambrosinių vaisių skonis niūriai.
Klausydamas sikhų gyvenimo melodijų, žmogus mėgaujasi nuostabiu milijonų nepakartojamų melodijų malonumu.
Tie, kurie susidūrė su sikhų dvasia, peržengė: karšto ir šalto, kaukės ir užmaskavimo poveikį.
Įkvėpęs sikhų gyvenimo kvapo, žmogus pajunta visus kitus kvapus kaip kvapą.
Tas, kuris pradėjo gyventi sikhišką gyvenimo būdą, kiekvieną akimirką gyvena meiliai atsidavęs.
Įtrauktas į Guru žodį, jis lieka atskirtas nuo pasaulio.
Gurmuchų kelias yra tas tiesos žingsniavimo būdas, kurį sikhas automatiškai stabilizuoja savo prigimtinėje prigimtyje.
Gurmukų elgesys yra teisingas; pėdų prisilietimas ir pėdų tapimas dulkėmis, ty nusižeminimas yra jų aktyvus elgesys.
Sikhų gyvenimo apsiplovimas yra blogio polinkių nuplovimas perimant Guru (gurmat) išmintį.
Garbinimas sikhų gyvenime yra garbinimas (tarnystė) Guru sikams ir permirkimas brangaus Viešpaties meilės duše.
Nešioti Guru žodžius kaip girliandą yra Viešpaties valios priėmimas.
Gursiko gyvenimas yra mirus, ty prarasti savo ego, kol gyvas.
Tokiame gyvenime Guru žodis yra skleidžiamas šventajame susirinkime.
Vienodai priimdami malonumą ir skausmą, gurmukai valgo malonumo vaisius.
Muzika sikhų gyvenimo būdu yra nenutrūkstama ambrosinių Guru giesmių tėkmė (giedojimas).
Tvirtybė ir pareiga sikhų gyvenime yra nepakeliamos meilės taurės galios nešimas.
Susitaikymo praktika sikizme darosi bebaimiška šiame bauginančiame pasaulyje ir nuolat juda Viešpaties baimėje.
Kita sikhų gyvenimo doktrina yra ta, kad prisijungęs prie šventosios kongregacijos ir sutelkęs mintis į žodį, žmogus keliauja per pasaulio vandenyną.
Veikimas pagal Guru nurodymus yra sikhų gyvenimo atlikimas.
Guru malone, mokinys (sikhas) lieka Guru prieglobstyje.
Sklindantis į visas vietas, pavyzdžiui, kvapas, gurmukh daro net protą orientuotą, manmukh, kvapnų suteikdamas jam malonumą-vaisius.
Geležies šlaką jis paverčia auksu, o varnas – aukščiausios rūšies gulbėmis (param kruša).
Tarnaujant tikrajam Guru, gyvūnai ir vaiduokliai taip pat tampa dievais.
Turėdamas visus turtus savo rankoje (konchą), jis ir toliau dalija juos savo ranka tarp žmonių dieną ir naktį.
Pašauktas kaip nusidėjėlių atpirkėjas, Viešpats, mylintis bhaktus, atsidavusiųjų suklaidina save.
Visas pasaulis yra geras tik geradariui, tačiau Guru mėgsta daryti gera net ir blogio darytojui.
Guru atėjo į pasaulį kaip geranoriška būtybė.
Medis duoda vaisius akmenų metėjui, o medinė valtis – pjovėjui, kad jis perskristų.
Vanduo, (medžio) tėvas, neprisimindamas piktų darbų (dailidės), neskandina valties kartu su staliumi.
Lyjant tapdamas tūkstančiais srovių, vanduo tūkstančiais upelių teka žemesnių vietų link.
Agaro mediena nuskendo, bet atsisako ego, vanduo gelbsti sūnaus garbę, medžio mediena [iš tikrųjų agaras (erelis) plūduriuoja po vandens paviršiumi].
Tas, kuris plaukia (meilės) vandeniu, gali būti suprantamas kaip nuskendusis, o tas, kuris skęsta meilėje, gali būti laikomas perplaukęs.
Panašiai ir nugalėtojas pasaulyje pralaimi, o atsiskyręs ir pralaimėtojas laimi (galiausiai).
Atvirkščiai yra meilės tradicija, kuri priverčia galvą nusilenkti kojoms. Altruistas sikhas nelaiko nė vieno blogo ar blogesnio.
Žemė yra po mūsų kojomis, bet po žeme yra vanduo.
Vanduo teka žemyn ir daro kitus vėsų ir švarų.
Sumaišyta su įvairiomis spalvomis, ji įgauna tas spalvas, bet pati savaime yra bespalvė, būdinga visiems.
Jis karšta saulėje ir vėsu šešėlyje, tai yra jis veikia kartu su savo palydovais (saulė ir šešėlis).
Nesvarbu, karšta ar šalta, jo paskirtis visada yra kito labui.
Nors pats šiltas, jis užgesina ugnį ir netrunka vėl atšalti.
Tai yra dorybingi sikhų kultūros ženklai.
Žemė yra vandenyje ir žemėje taip pat yra vanduo.
Žemė neturi spalvos, tačiau joje yra visos spalvos (skirtingos augmenijos pavidalu).
Žemė neturi skonio, tačiau joje yra visi skoniai.
Žemėje nėra kvapo, tačiau visi kvapai yra joje.
Žemė yra veiksmų laukas; štai ką sėja, tą pjaus.
Pateptas sandalų pasta, prie jos neprisiriša ir suteptas būtybių išmatų neskęsta iš pykčio ir gėdos.
Po liūčių į jį sėja kukurūzai ir net (gavę šilumos) iš jo išdygsta nauji daigai. Jis neraudo iš kančios ir nesijuokia iš malonumo.
Sikhas atsibunda prieš aušrą ir medituodamas į Naną, jis tampa budrus apsiprausimui ir labdarai.
Jis kalba saldžiai, nuolankiai juda ir ką nors atiduodamas savo rankomis dėl kitų gerovės jaučiasi laimingas.
Ramiai miegodamas ir valgydamas jis, pagal Guru mokymą, taip pat mažai kalba.
Jis triūsia, kad uždirbtų, daro gerus darbus ir, nors būdamas didis, niekada nepastebi jo didybės.
Vaikščiodamas dieną ir naktį jis pasiekia vietą, kur kongregacijoje giedamas Gurbantas.
Jis išlaiko savo sąmonę susiliejusią su Žodžiu, o mintyse palaiko meilę tikrajam Guru.
Tarp vilčių ir troškimų jis lieka atskirtas.
Išklausę Guru mokymus, mokinys ir Guru tampa viena (forma ir dvasia).
Vienu protu jis dievina vienintelį Viešpatį ir kontroliuoja savo klystantį protą.
Jis tampa klusniu valdovo tarnu ir myli Jo valią bei įsakymus.
Bet kuris retas sikhas, tapęs mokiniu, būdamas miręs, patenka į guru kapą.
Krisdamas ant kojų ir tapdamas pėdų dulkėmis, jis padeda galvą ant Guru kojų.
Tapdamas vienu su Juo, jis praranda savo ego, o dabar dualumo jausmas su juo niekur nematomas.
Tokį pasiekimą turi tik Guru sikas.
Reti yra tie žmonės, kurie kaip kandis veržiasi link žvilgsnio (Viešpaties) liepsnos.
Pasaulyje taip pat retai pasitaiko tokių, kurie, sulieję savo sąmonę Žodyje, miršta kaip elnias.
Retai šiame pasaulyje yra tokių, kurie mėgsta juodąsias bites, dievina Guru lotosines pėdas.
Retai pasaulyje yra (sikhai), kurie kupini meilės plaukia kaip žuvys.
Tokie Guru sikhai taip pat retai tarnauja kitiems Guru sikams.
Guru sikhai, kurie miršta būdami gyvi, gimsta ir palaiko Jo tvarka (baimė) (taip pat yra reti).
Taip tapdami gurmukais jie ragauja džiaugsmo vaisių.
Atliekami milijonai deklamacijų, disciplinų, susilaikymų, deginamųjų aukų ir pasninkų.
Milijonai šventų kelionių, vykdoma labdara ir švenčiama milijonai šventų progų.
Deivių buveinėse ir šventyklose pamaldas atlieka milijonai kunigų.
Judėdami žemėje ir danguje milijonai į dharmą orientuotos veiklos praktikuojančių žmonių bėgioja šen bei ten.
Milijonai žmonių, kuriems nerūpi pasauliniai reikalai, toliau juda kalnuose ir miškuose.
Milijonai miršta susidegindami ir milijonai miršta sušalę snieguotuose kalnuose.
Bet jie visi negali atimti nė dalelės džiaugsmo, pasiekiamo guru sikho gyvenime.
Tas Viešpats yra pasklidęs visose keturiose varnose, bet Jo paties spalva ir ženklas yra nepastebimi.
Šešių filosofinių kategorijų (Indijos) pasekėjai negalėjo Jo matyti savo filosofijose.
Sannyasis davė dešimt vardų jų sektoms, suskaičiavo daugybę Jo vardų, bet negalvojo apie Namą.
Ravalai (jogai) sukūrė savo dvylika sektų, tačiau nepastebimo gurmuchų būdo jie negalėjo žinoti.
Mimikos įgavo daugybę formų, bet net ir tada jos negalėjo ištrinti rašto (užrašyto Viešpaties), ty negalėjo išsivaduoti iš migracijos.
Nors milijonai žmonių juda kartu kurdami įvairias lygas ir sektas, tačiau jie taip pat negalėjo nudažyti savo minčių (tvirta) švento susirinkimo spalva.
Be tobulo Guru jie visi yra susižavėję Maya.
Ūkininkai net ir dirbę žemdirbystę nepasiekia dvasinio laisvalaikio vaisių.
Pelninga prekyba užsiimantys prekybininkai nelieka nusistovėję.
Tarnai ir toliau dirba savo darbą, bet nevengdami ego alėjos nesutinka su Viešpačiu.
Žmonės, nepaisant savo dorybių ir labdaros ir net atliekant daugybę pareigų, nelieka stabilūs.
Tapdami valdovais ir pavaldiniais, žmonės prisiima daug kivirčų, bet nenusileidžia visame pasaulyje.
Guru sikai, perima Guru mokymus ir prisijungę prie šventosios bendruomenės pasiekia tą aukščiausiąjį Viešpatį.
Tik retas elgiasi pagal Guru, Gurmati, išmintį.
Nebylys negali dainuoti, o kurčias negirdi, kad niekas nepatektų į jų supratimą.
Aklas nemato tamsoje ir negali atpažinti namo (jis gyvena).
Invalas negali žengti žingsnio, o neįgalusis negali apsikabinti, kad parodytų savo meilę.
Nevaisinga moteris negali susilaukti sūnaus ir negali džiaugtis bendravimu su eunuchu.
Sūnų gimdančios motinos su meile duoda jiems augintinių vardus (tačiau vien tik geri vardai negali padaryti gero žmogaus).
Sikhų gyvenimas be tikrojo Guru neįmanomas, nes švytintis kirminas negali apšviesti saulės.
Šventajame sveikinime paaiškinamas Guru žodis (o dživas ugdo supratimą).
Milijonai meditacinių pozų ir susikaupimo negali prilygti gurmukh formai.
Milijonai pavargo nuo mokymosi, tobulėjimo ir sąmonės skrydžių, kad pasiektų dieviškąjį Žodį.
Milijonai žmonių, besinaudojančių savo intelektu ir jėgomis, kalba apie įžvalgią išmintį, tačiau jie krenta ir svyruoja, o prie Viešpaties durų sulaukia sukrėtimų ir smūgių.
Milijonai jogų, malonumų ieškotojų ir atsiskyrėlių negali pakęsti trijų gamtos savybių (sattv, radžas ir tamas) aistrų ir kvapų.
Milijonai nustebusių žmonių pavargo nuo neišreiškiamo Viešpaties prigimties.
Milijonai yra priblokšti dėl nenusakomos istorijos apie tą nuostabų Viešpatį.
Jie visi prilygsta vieno guru sikho gyvenimo akimirkai.