Viena Oankar, pirminė energija, realizuota per dieviškojo mokytojo malonę
Tikrasis Guru yra tikrasis imperatorius, o gurmukų kelias yra laimės kelias.
Orientuotas į protą, manmukhs, veikia blogo intelekto valdomas ir žengia skausmingu dvilypumo keliu.
Gurmuchai pasiekia džiaugsmo vaisių šventoje kongregacijoje ir su meile su atsidavimu susitinka su gurmukais.
Melo ir nedorėlių draugijoje manzukų kančių vaisius auga kaip nuodingas vijoklis.
Ego praradimas ir kritimas ant kojų yra naujas meilės kelias, kuriuo eina gurmukhs.
Manmukh daro save pastebėtą ir tolsta nuo Guru ir Guru išminties.
Tiesos ir melo žaidimas panašus į (neįmanomą) liūto ir ožio susitikimą.
Gurmuchas pasiekia malonių tiesos vaisių, o manmukas – karčius melo vaisius.
Gurmukas yra tiesos ir pasitenkinimo medis, o nedoras žmogus yra nestabilus dvilypumo atspalvis.
Gurmukas tvirtas kaip tiesa ir manmukh, į protą orientuotas tarsi nuolat besikeičiantis šešėlis.
Gurmukas yra kaip lakštingala, gyvenanti mangų giraitėse, bet manmukh yra kaip varna, kuri klaidžioja miškuose iš vienos vietos į kitą.
Šventasis susirinkimas yra tikras sodas, kuriame gurmantras įkvepia sąmonę susilieti su Žodžiu, tikru atspalviu.
Piktųjų kompanija yra kaip laukinis nuodingas vijoklis, o manmukhas, norėdamas jį išvystyti, atlieka daugybę triukų.
Jis yra tarsi prostitutės sūnus, kuris gyvena be pavardės.
Gurmukhs yra tokios kaip dviejų šeimų santuoka, kai iš abiejų pusių dainuojamos saldžios dainos ir pasiekiami malonumai.
Jie yra tokie, kaip sūnus, gimęs iš motinos ir tėvo sąjungos, teikia laimę tėvams, nes pagausėja tėvo giminė ir šeima.
Gimus vaikui grojama klarionetais, rengiamos šventės apie tolesnį šeimos vystymąsi.
Motinos ir tėčio namuose skamba džiaugsmo giesmės, tarnams įteikiama daug dovanų.
Prostitutės sūnus, draugiškas visiems, neturi tėvo vardo ir yra žinomas kaip bevardis.
Gurmuchų šeima yra kaip paramhatis (aukštos kategorijos gulbės, galinčios atsijoti pieną iš vandens, ty tiesą nuo melo), o į protą orientuotų šeima yra kaip veidmainės gervės, kurios žudo kitus.
Iš tiesos gimsta tiesa, o iš melo – jos.
Manasarovaras (ežeras) šventosios kongregacijos pavidalu jame yra daug neįkainojamų rubinų, perlų ir brangenybių.
Gurmukai taip pat priklauso aukščiausios klasės gulbių šeimai, kurios, sujungdamos savo sąmonę Žodyje, išlieka stabilios.
Dėl savo žinių ir meditacijos galios gurmuchai sijoja pieną iš vandens (ty tiesą iš melo).
Garbinant tiesą, gurmuchai tampa neprilygstami ir jų šlovės niekas negali išmatuoti.
Manmukh, orientuotas į protą, yra kaip gervė, kuri tyliai smaugia būtybes ir jas suėda.
Pamatę jį sėdintį prie tvenkinio, jame esantys padarai sukelia triukšmą ir nelaimės šūksnius.
Tiesa yra kilni, o melas yra žemas vergas.
Tikrasis gurmuchas pasižymi palankiomis savybėmis ir visi geri ženklai jį puošia.
Manmukhas, savavališkas, išlaiko klaidingus ženklus ir, be visų blogų savybių, turi visus apgaulingus triukus.
Tiesa yra auksas, o melas kaip stiklas. Stiklas negali būti įkainotas kaip auksas.
Tiesa visada yra sunki, o melas lengvas; dėl to nekyla nė mažiausios abejonės.
Tiesa yra deimantas ir melo akmuo, kurio negalima įsmeigti į virvelę.
Tiesa yra dovana, o melas yra elgeta; kaip vagis ir turtingas žmogus arba diena ir naktis, kurių jie niekada nesusitinka.
Tiesa yra tobula, o melas – nevykėlis lošėjas, bėgantis nuo stulpo prie posto.
Tiesa gurmukhų pavidalu yra tokia graži, švelnesnė spalva, kuri niekada neišblunka.
Į protą orientuota spalva, manmukh, yra kaip dygmino spalva, kuri greitai išnyksta.
Melas, kaip ir prieš tiesą, yra kaip česnakas, priešingas muskusui. Pirmojo kvapo nosis nusisuka, o antrosios kvapas džiugina mintis.
Melas ir tiesa yra kaip akk, laukinis smėlio regiono augalas ir mango medis, vedantis atitinkamai karčius ir saldžius vaisius.
Tiesa ir melas yra kaip bankaras ir vagis; bankininkas patogiai miega, o vagis klaidžioja šen bei ten.
Bankininkas sučiumpa vagį ir toliau baudžiamas teisme.
Tiesa galiausiai užkabina melą.
Tiesa puošia galvą kaip turbanas, o melas – kaip strėnas, kuris lieka netvarkingoje vietoje.
Tiesa yra stiprus liūtas, o melas – kaip pažemintas elnias.
Tiesos sandoriai atneša naudos, o prekyba melu atneša tik nuostolius.
Gryna tiesa susilaukia aplodismentų, bet melas, kaip moneta, nepasklinda.
Naktį be mėnulio milijonai žvaigždžių lieka ten (danguje), tačiau šviesos trūkumas išlieka ir vyrauja visiška tamsa.
Tekant saulei tamsa išsisklaido į visas aštuonias puses.
Santykis tarp netikro gaubto ir tiesos yra panašus į ąsočio ir akmens santykį.
Melas tiesai yra tas pats, kas svajonė realybei.
Netiesa yra tarsi įsivaizduojamas miestas danguje, o tiesa yra tarsi akivaizdus pasaulis.
Netiesa yra tarsi žmonių šešėlis upėje, kur apverstas medžių, žvaigždžių vaizdas.
Dūmai taip pat sukuria rūką, tačiau ši tamsa nėra panaši į tamsą, kurią sukelia lietaus debesys.
Kadangi prisiminimas apie cukrų nesuteikia saldaus skonio, tamsa negali būti išsklaidyta be lempos.
Karys niekada negali kovoti, priimdamas ginklus, atspausdintus ant popieriaus.
Tokie yra tiesos ir melo veiksmai.
Tiesa yra šliužo fermentas piene, o melas yra kaip gendantis actas.
Tiesa yra tarsi valgymas per burną, bet melas yra skausmingas, tarsi grūdas būtų patekęs į nosį.
Iš vaisiaus atsiranda medis ir vaisius nom medis; bet jei šelakas puola medį, pastarasis sunaikinamas (panašiai melas naikina individą).
Šimtus metų ugnis lieka paslėpta medyje, tačiau įsiutinusi mažos kibirkštėlės, ji sunaikina rėvą (panašiai galvoje nuolat likęs melas galiausiai sunaikina žmogų).
Tiesa yra medicina, o melas yra liga, kuri pažeidžia manmukus, kurie neturi gydytojo Guru pavidalu.
Tiesa yra kompanionas, o melas – apgavikas, kuris negali priversti gurmukų kentėti (nes jie visada džiaugiasi tiesos malonumais).
Melas žūsta, o tiesos visada norisi.
Melas yra netikras ginklas, o tiesa yra apsauga kaip geležinis šarvas.
Kaip ir priešas, melas visada slypi pasaloje, bet tiesa, kaip draugas, visada pasiruošęs padėti ir palaikyti.
Tiesa yra tikrai drąsus karys, kuris susitinka su tiesa, tuo tarpu Ji susitinka tik su savo.
Gerose vietose tiesa tvirtai stovi, bet esant netinkamose vietose, melas visada dreba ir dreba.
Keturios kryptys ir trys pasauliai liudija (tą), kad tiesa, užklupusi melą, ją sugriovė.
Apgaulinga melagystė visada kenkia, o tiesa visada yra nuoširdi ir nuoširdi.
Tiesos taikytojas visada žinomas kaip teisus, o melo pasekėjas visada laikomas lygiu.
Tiesa yra saulės šviesa, o melas yra pelėda, kuri nieko nemato.
Tiesos kvapas pasklinda visoje augmenijoje, bet bambuko pavidalo melas neidentifikuoja sandalo.
Tiesa daro vaisingą medį, kur kaip išdidus šilko medvilnės medis, būdamas bevaisis, nuolat kenčia.
Silvano mėnesį visi miškai sužaliuoja, bet akk, laukinis smėlio regiono augalas, ir javdas, kupranugario erškėtis, lieka sausi.
Manasarovare yra rubinų ir perlų, tačiau tuščia kriauklė spaudžiama rankomis.
Tiesa yra tyra kaip Gango vanduo, bet melo vynas, net jei paslėptas, išryškina savo bjaurų kvapą.
Tiesa yra tiesa, o melas lieka klaidingas.
Tiesa ir melas turėjo baisumą, o ginčai atėjo į teisingumo diasą.
Tikrojo teisingumo paskirstytojas privertė juos diskutuoti apie savo mintis.
Išmintingi tarpininkai padarė išvadą, kad tiesa yra tiesa, o melas – Jos.
Tiesa triumfavo, o melas, prarastas ir paženklintas netiesa, buvo demonstruojamas visame mieste.
Tiesą sakant, buvo plojimai, bet netiesa sukėlė priekaištą.
Tai buvo parašyta ant popieriaus lapo, kad tiesa yra skolininkas ir melas.
Tas, kuris leidžiasi apgaudinėjamas, niekada nėra apgautas, o tas, kuris apgaudinėja kitus, apgauna pats save.
Bet kuris retas yra tiesos pirkėjas.
Kadangi melas užmiega, kol tiesa lieka budri, tiesa yra mylima to Viešpaties Dievo.
Tikrasis Viešpats paskyrė tiesą sargybiniu ir privertė ją sėdėti tiesos saugykloje.
Tiesa yra vadovas, o melas yra tamsa, kuri priverčia žmones klajoti dvilypumo džiunglėse.
Paskyręs tiesą vadu, tikrasis Viešpats padarė kompetentingą vesti žmones teisumo keliu.
Kad žmonės perplauktų per pasaulio vandenyną, tiesa, kaip Guru, žmones laive pervežė kaip šventą susirinkimą.
Geismas, pyktis, godumas, susižavėjimas ir ego buvo nužudyti laikant juos nuo kaklo.
Tie, kurie turi tobulą Guru, perėjo (pasaulio vandenyną).
Tiesa yra tas, kuris ištikimas savo šeimininko druskai ir miršta kovodamas už jį mūšio lauke.
Tas, kuris nukerta priešui galvą savo ginklu, yra žinomas kaip drąsus tarp karių.
Jo netekusi moteris yra pripažinta sati, galinčia teikti palaimą ir prakeikimą.
Pagiriami sūnūs ir anūkai, išaukštinama visa šeima.
Tas, kuris miršta kovodamas pavojaus valandą ir kartoja Žodį ambrosijos valandą, yra žinomas kaip tikrasis karys.
Eidamas į šventąją kongregaciją ir atsisakydamas savo troškimų, jis nušluosto savo ego.
Mirtis kovojant mūšyje ir juslių kontrolės išlaikymas yra didysis gurmukų kelias.
Tai, kam tu ilsisi savo visišką tikėjimą, yra žinomas kaip tikrasis Guru.
Miestas šventosios kongregacijos pavidalu yra tikras ir nepajudinamas, nes jame gyvena visi penki vadai (dorybės).
Tiesa, pasitenkinimas, užuojauta, dharma ir pelnas gali viską kontroliuoti.
Čia gurmukai praktikuoja Guru mokymus ir stebi avino, labdaros ir apsiplovimo meditaciją.
Žmonės čia kalba mielai, vaikšto nuolankiai, dovanoja labdarą ir įgyja žinių per atsidavimą Guru.
Jie lieka laisvi nuo bet kokio nerimo šiame pasaulyje ir tolimesniame pasaulyje, o jiems – tiesos būgnai.
Žodis smogiamas. Reti yra svečiai, kurie pasitraukimą iš šio pasaulio priėmė kaip tiesa.
Aš esu auka tiems, kurie vengia savo ego.
Melas yra plėšikų kaimas, kuriame gyvena penki blogi legatai.
Šie kurjeriai yra geismas, pyktis, ginčai, godumas, susižavėjimas, išdavystė ir ego.
Šiame piktos kompanijos kaime visada veikia tempimai, stumdymai ir nuodėmingas elgesys.
Prisirišimas prie kitų turtų, šmeižtas ir moteris čia visada išlieka
Visada kyla painiavos ir šurmulio, o žmonės visada patiria valstybės ir mirties bausmes.
Šio kaimo gyventojai visada gėdijasi abiejuose pasauliuose ir toliau migruoja į pragarą.
Ugnies vaisiai yra tik kibirkštys.
Kadangi tiesa yra visiškai gryna, melas negali joje susimaišyti, kaip šiaudelio gabalas, patekęs į akį, negali būti laikomas ten.
Ir visa naktis praleidžiama kančiose.
Fly in maistas taip pat yra išvemtas (kūnu).
Viena kibirkštis medvilnės krovinyje sukelia jai problemų, o sudeginus visą partiją ji virsta pelenais.
Piene esantis actas gadina jo skonį ir pakeičia spalvą.
Net truputis paragauti nuodų akimirksniu užmuša imperatorius.
Tada kaip tiesa gali susimaišyti su melu?
Tiesa gurmukh pavidalu visada lieka atskirta ir melas neturi jai jokios įtakos.
Sandalų medis yra apsuptas gyvačių, tačiau nei nuodai jo nepaveikia, nei kvapas susilpnėja.
Tarp akmenų slypi filosofinis akmuo, bet net ir susidūręs su aštuoniais metalais jis nesugenda.
Užterštas vanduo, besimaišantis į Gangą, negali jo užteršti.
Jūros niekada nedega ugnimi, o oras negali supurtyti kalnų.
Strėlė niekada negali liesti dangaus, o šaulys po to atgailauja.
Melas galiausiai yra melas.
Pagarba tiesai visada yra tikra, o melas visada identifikuojamas kaip netikras.
Pagarba melui taip pat dirbtinė, tačiau tiesai suteikta Guru išmintis yra tobula.
Pakopos galia taip pat yra padirbta ir net pamaldus tiesos ego yra gilus ir pilnas gravitacijos.
Melas nepripažįstamas Viešpaties teisme, o tiesa visada puošia Jo teismą.
Tiesos namuose visada jaučiamas dėkingumas, bet melas niekada nesijaučia patenkintas.
Tiesos eisena yra kaip dramblio, o melas juda nerangiai kaip avis.
Muskuso ir česnako vertė negali būti tokia pati, kaip ir ridikėlių bei betelio eruktacijos atveju.
Tas, kuris sėja nuodus, negali valgyti skanaus valgio, pagaminto iš sutrintos duonos, sumaišytos su sviestu ir cukrumi (diagrama).
Tiesos prigimtis yra tarsi beprotė, kuri pati pakelia virimo šilumą, bet greitai dažo.
Melas yra tarsi džiuto, kurio oda nulupama, o paskui ją susukant, paruošiamos virvės.
Sandalas yra geranoriškas, todėl visi medžiai, su vaisiais ar be jų, tampa kvapnūs.
Bambukas, pilnas blogio, gąsdina savo ego ir gaisro protrūkyje, taip pat sumuša kitus kaimyninius medžius.
Nektaras padaro mirusiuosius gyvus, o mirtini nuodai žudo gyvuosius.
Tiesa priimama Viešpaties teisme, bet už melą baudžiama tame pačiame teisme.
Ką sėja, tą pjaus.