Jie įkrito į gilią, tamsią duobę.
Nanak, pakelk juos ir išgelbėk, gailestingasis Viešpatie Dieve! ||4||
Jie priklauso žmonių rūšiai, tačiau elgiasi kaip gyvūnai.
Jie keikia kitus dieną ir naktį.
Išoriškai jie dėvi religinius drabužius, bet viduje yra majų nešvarumai.
Jie negali to nuslėpti, kad ir kaip stengtųsi.
Išoriškai jie demonstruoja žinias, meditaciją ir apsivalymą,
bet viduje laikosi godumo šuo.
Viduje siaučia troškimo ugnis; išoriškai jie tepa savo kūnus pelenais.
Ant jų kaklo yra akmuo – kaip jie gali kirsti neaprėpiamą vandenyną?
Tie, kuriuose gyvena pats Dievas
- O Nanakai, tos nuolankios būtybės yra intuityviai pasinėrusios į Viešpatį. ||5||
Kaip aklas gali rasti kelią klausydamas?
Paimkite už rankos ir tada jis galės pasiekti savo tikslą.
Kaip kurtieji gali suprasti mįslę?
Pasakykite „naktis“, o jis mano, kad tu sakei „diena“.
Kaip nebyliai gali giedoti Viešpaties giesmes?
Jis gali pabandyti, bet jo balsas jam nepavyks.
Kaip luošas gali lipti į kalną?
Jis tiesiog negali ten eiti.