Tokios nuodėmingos klaidos prilimpa prie aklų kvailių;
Nanak: pakelk ir išgelbėk juos, Dieve! ||2||
Nuo pradžios iki galo Jis yra mūsų gynėjas,
ir vis dėlto neišmanėliai nedovanoja Jam savo meilės.
Jam tarnaujant, gaunami devyni lobiai,
ir vis dėlto, kvailieji nesusieja savo proto su Juo.
Mūsų Viešpats ir Mokytojas yra amžinai, amžinai ir amžinai,
ir vis dėlto dvasiškai aklieji tiki, kad Jis yra toli.
Jam tarnaudamas žmogus gauna garbę Viešpaties teisme,
ir vis dėlto neišmanantis kvailys Jį pamiršta.
Amžinai ir amžinai šis žmogus daro klaidų;
O Nanak, Begalinis Viešpats yra mūsų Išganingoji malonė. ||3||
Palikę brangakmenį, jie yra apsemti apvalkalo.
Jie atsisako Tiesos ir priima melą.
Tai, kas praeina, jie tiki esant visam laikui.
Tai, kas imanentiška, jų manymu, yra toli.
Jie kovoja už tai, ką galiausiai turi palikti.
Jie nusigręžia nuo Viešpaties, savo Pagalbos ir Paramos, kuri visada yra su jais.
Jie nuplauna sandalmedžio pastą;
kaip asilai, jie yra įsimylėję purvą.