Asa Ki Var

(Puslapis: 33)


ਦਰਿ ਵਾਟ ਉਪਰਿ ਖਰਚੁ ਮੰਗਾ ਜਬੈ ਦੇਇ ਤ ਖਾਹਿ ॥
dar vaatt upar kharach mangaa jabai dee ta khaeh |

Sėdėdami, laukdami prie Viešpaties durų, jie maldauja maisto, o kai Jis duoda, valgo.

ਦੀਬਾਨੁ ਏਕੋ ਕਲਮ ਏਕਾ ਹਮਾ ਤੁਮੑਾ ਮੇਲੁ ॥
deebaan eko kalam ekaa hamaa tumaa mel |

Yra tik vienas Viešpaties Teismas, ir Jis turi tik vieną rašiklį; ten tu ir aš susitiksime.

ਦਰਿ ਲਏ ਲੇਖਾ ਪੀੜਿ ਛੁਟੈ ਨਾਨਕਾ ਜਿਉ ਤੇਲੁ ॥੨॥
dar le lekhaa peerr chhuttai naanakaa jiau tel |2|

Viešpaties teisme tikrinamos sąskaitos; O Nanakai, nusidėjėliai sutraiškyti, kaip aliejinės sėklos spaudoje. ||2||

ਪਉੜੀ ॥
paurree |

Pauree:

ਆਪੇ ਹੀ ਕਰਣਾ ਕੀਓ ਕਲ ਆਪੇ ਹੀ ਤੈ ਧਾਰੀਐ ॥
aape hee karanaa keeo kal aape hee tai dhaareeai |

Jūs pats sukūrėte kūrinį; Jūs pats įpūtėte į tai savo galią.

ਦੇਖਹਿ ਕੀਤਾ ਆਪਣਾ ਧਰਿ ਕਚੀ ਪਕੀ ਸਾਰੀਐ ॥
dekheh keetaa aapanaa dhar kachee pakee saareeai |

Tu matai savo kūrinį kaip pralaimėjusį ir laimėjusį žemės kauliuką.

ਜੋ ਆਇਆ ਸੋ ਚਲਸੀ ਸਭੁ ਕੋਈ ਆਈ ਵਾਰੀਐ ॥
jo aaeaa so chalasee sabh koee aaee vaareeai |

Kas atėjo, tas išeis; visiems ateis savo eilė.

ਜਿਸ ਕੇ ਜੀਅ ਪਰਾਣ ਹਹਿ ਕਿਉ ਸਾਹਿਬੁ ਮਨਹੁ ਵਿਸਾਰੀਐ ॥
jis ke jeea paraan heh kiau saahib manahu visaareeai |

Tas, kuriam priklauso mūsų siela ir mūsų gyvybės alsavimas – kodėl turėtume pamiršti tą Viešpatį ir Mokytoją iš savo proto?

ਆਪਣ ਹਥੀ ਆਪਣਾ ਆਪੇ ਹੀ ਕਾਜੁ ਸਵਾਰੀਐ ॥੨੦॥
aapan hathee aapanaa aape hee kaaj savaareeai |20|

Savo rankomis spręskime savo reikalus. ||20||

ਆਸਾ ਮਹਲਾ ੪ ॥
aasaa mahalaa 4 |

Aasaa, ketvirtasis Mehlas:

ਜਿਨੑਾ ਭੇਟਿਆ ਮੇਰਾ ਪੂਰਾ ਸਤਿਗੁਰੂ ਤਿਨ ਹਰਿ ਨਾਮੁ ਦ੍ਰਿੜਾਵੈ ਰਾਮ ਰਾਜੇ ॥
jinaa bhettiaa meraa pooraa satiguroo tin har naam drirraavai raam raaje |

Tie, kurie sutinka mano Tobulą Tikrąjį Guru – Jis implantuoja juose Viešpaties, Viešpaties Karaliaus, Vardą.

ਤਿਸ ਕੀ ਤ੍ਰਿਸਨਾ ਭੁਖ ਸਭ ਉਤਰੈ ਜੋ ਹਰਿ ਨਾਮੁ ਧਿਆਵੈ ॥
tis kee trisanaa bhukh sabh utarai jo har naam dhiaavai |

Tiems, kurie medituoja apie Viešpaties Vardą, išnyksta visas troškimas ir alkis.

ਜੋ ਹਰਿ ਹਰਿ ਨਾਮੁ ਧਿਆਇਦੇ ਤਿਨੑ ਜਮੁ ਨੇੜਿ ਨ ਆਵੈ ॥
jo har har naam dhiaaeide tina jam nerr na aavai |

Tie, kurie medituoja apie Viešpaties Vardą Har, Har – Mirties Pasiuntinys, negali prie jų net prisiartinti.

ਜਨ ਨਾਨਕ ਕਉ ਹਰਿ ਕ੍ਰਿਪਾ ਕਰਿ ਨਿਤ ਜਪੈ ਹਰਿ ਨਾਮੁ ਹਰਿ ਨਾਮਿ ਤਰਾਵੈ ॥੧॥
jan naanak kau har kripaa kar nit japai har naam har naam taraavai |1|

Viešpatie, apdovanok savo gailestingumą tarnui Nanakui, kad jis visada kartotų Viešpaties vardą; per Viešpaties vardą jis yra išgelbėtas. ||1||

ਸਲੋਕੁ ਮਹਲਾ ੨ ॥
salok mahalaa 2 |

Salokas, antrasis Mehlas:

ਏਹ ਕਿਨੇਹੀ ਆਸਕੀ ਦੂਜੈ ਲਗੈ ਜਾਇ ॥
eh kinehee aasakee doojai lagai jaae |

Kokia tai meilė, kuri glaudžiasi prie dvilypumo?

ਨਾਨਕ ਆਸਕੁ ਕਾਂਢੀਐ ਸਦ ਹੀ ਰਹੈ ਸਮਾਇ ॥
naanak aasak kaandteeai sad hee rahai samaae |

O Nanak, jis vienintelis vadinamas meilužiu, kuris amžinai pasilieka pasinėręs į sugėrimą.

ਚੰਗੈ ਚੰਗਾ ਕਰਿ ਮੰਨੇ ਮੰਦੈ ਮੰਦਾ ਹੋਇ ॥
changai changaa kar mane mandai mandaa hoe |

Bet tas, kuris jaučiasi gerai tik tada, kai jam daroma gera, ir jaučiasi blogai, kai viskas klostosi blogai

ਆਸਕੁ ਏਹੁ ਨ ਆਖੀਐ ਜਿ ਲੇਖੈ ਵਰਤੈ ਸੋਇ ॥੧॥
aasak ehu na aakheeai ji lekhai varatai soe |1|

- nevadink jo meilužiu. Jis prekiauja tik savo sąskaita. ||1||

ਮਹਲਾ ੨ ॥
mahalaa 2 |

Antrasis Mehlas: