Tos nuolankios būtybės lieka budrios ir sąmoningos, kurių mintyse, Guru malone, gyvena Viešpats; jie gieda Guru Bani ambrozinį žodį.
Nanakas sako, kad tik jie įgyja tikrovės esmę, kurie naktį ir dieną su meile yra įsisavinti Viešpatyje; jie praleidžia savo gyvenimo naktį budrūs ir sąmoningi. ||27||
Jis maitino mus motinos įsčiose; kodėl pamiršti Jį iš proto?
Kam iš proto pamiršti tokį Didįjį davėją, kuris davė mums pragyvenimą įsčių ugnyje?
Niekas negali pakenkti tam, kurį Viešpats įkvepia priimti Jo Meilę.
Jis pats yra meilė, o Jis pats yra apkabinimas; Gurmuchas apmąsto Jį amžinai.
Sako Nanakas, kam pamiršti tokį Didįjį davėją iš proto? ||28||
Kaip ugnis įsčiose, taip Maja yra išorėje.
Majų ugnis yra viena ir ta pati; Kūrėjas pastatė šią pjesę.
Pagal Jo valią gimsta vaikas, o šeima yra labai patenkinta.
Meilė Viešpačiui išsenka, ir vaikas prisiriša prie troškimų; Maya scenarijus eina savo eiga.
Tai Maja, dėl kurios užmirštas Viešpats; stiprėja emocinis prisirišimas ir meilė dvilypumui.
Nanakas sako, kad Guru malonės dėka tie, kurie puoselėja meilę Viešpačiui, suranda Jį tarp Majų. ||29||
Pats Viešpats yra neįkainojamas; Jo vertės neįmanoma įvertinti.
Neįmanoma įvertinti jo vertės, nors žmonės pavargo nuo bandymų.
Jei sutinkate tokį Tikrąjį Guru, pasiūlykite Jam galvą; jūsų egoizmas ir pasipūtimas bus išnaikinti iš vidaus.
Tavo siela priklauso Jam; likite vieningi su Juo, ir Viešpats apsigyvens jūsų mintyse.
Pats Viešpats yra neįkainojamas; Nanakai, labai pasisekė tiems, kurie pasiekia Viešpatį. ||30||
Viešpats yra mano sostinė; mano protas yra pirklys.
Viešpats yra mano kapitalas, o mano protas yra pirklys; per Tikrąjį Guru aš žinau savo sostinę.