Su tikėjimu Guru protas susilieja su Tiesa,
ir tada, meldžia Nanakas, mirtis nesuvalgo. ||49||
Žinoma, kad Naamo, Viešpaties Vardo, esmė yra pati aukščiausia ir puikiausia.
Be Vardo žmogų kamuoja skausmas ir mirtis.
Kai žmogaus esmė susilieja į esmę, protas yra patenkintas ir išsipildo.
Dvilypumas išnyksta ir žmogus patenka į Vieno Viešpaties namus.
Kvėpavimas pučia per Dešimtųjų vartų dangų ir virpa.
O Nanakai, mirtingasis tada intuityviai sutinka amžinąjį, nekintamą Viešpatį. ||50||
Absoliutus Viešpats yra giliai viduje; absoliutus Viešpats yra ir už mūsų ribų. Absoliutus Viešpats visiškai užpildo tris pasaulius.
Tas, kuris pažįsta Viešpatį ketvirtoje būsenoje, nepaklūsta dorybei ar ydai.
Tas, kuris žino Dievo Absoliuto paslaptį, kuris persmelkia kiekvieną širdį,
Žino Pirmąją Būtį, Nekaltąjį Dieviškąjį Viešpatį.
Ta nuolanki būtybė, persmelkta Nekalto Naamo,
Nanak, pats yra Pirminis Viešpats, Likimo Architektas. ||51||
„Kiekvienas kalba apie Absoliutų Viešpatį, neapreiškiamą tuštumą.
Kaip galima rasti šią absoliučią tuštumą?
Kas jie tokie, kurie yra suderinti su šia absoliučia tuštuma?
Jie panašūs į Viešpatį, iš kurio kilo.
Jie negimsta, nemiršta; jie neateina ir neišeina.
O Nanak, gurmuchai moko savo mintis. ||52||