Ego jie apmąsto dorybę ir nuodėmę.
Ego jie patenka į dangų arba pragarą.
Iš ego jie juokiasi, o ego verkia.
Ego jie tampa purvini, o ego jie yra švarūs.
Ego jie praranda socialinį statusą ir klasę.
Ego atžvilgiu jie yra neišmanantys, o ego – išmintingi.
Jie nežino išganymo ir išsivadavimo vertės.
Ego jie myli Mają, o ego juos laiko tamsoje.
Gyvendamos ego, sukuriamos mirtingosios būtybės.
Kai žmogus supranta ego, tada Viešpaties vartai yra žinomi.
Neturėdami dvasinės išminties, jie plepa ir ginčijasi.
O Nanak, Viešpaties įsakymu, likimas įrašytas.
Kaip mus mato Viešpats, taip matome ir mes. ||1||
Antrasis Mehlas:
Tokia ego prigimtis, kad žmonės savo veiksmus atlieka ego.
Tai yra ego nelaisvė, kad jie vėl ir vėl atgimsta.
Iš kur atsiranda ego? Kaip jį galima pašalinti?
Šis ego egzistuoja pagal Viešpaties įsakymą; žmonės klajoja pagal savo praeities veiksmus.
Ego yra lėtinė liga, tačiau ji taip pat turi savo vaistų.
Jei Viešpats suteikia savo malonę, žmogus elgiasi pagal Guru Šabado mokymus.