Tikrasis Guru, savo miela valia, atsisėdo ir sukvietė savo šeimą.
Tegul niekas neverkia dėl manęs, kai manęs nebebus. Tai man visai nepatiktų.
Kai draugas gauna garbės chalatą, tada jo draugai džiaugiasi jo garbe.
Apsvarstykite tai ir pamatykite, mano vaikai ir broliai ir seserys; Viešpats davė Tikrajam Guru aukščiausios garbės rūbą.
Pats Tikrasis Guru atsisėdo ir paskyrė Radža jogos sosto, meditacijos ir sėkmės jogos, įpėdinį.
Visi sikai, giminaičiai, vaikai ir seserys krito prie Guru Ram Das kojų. ||4||
Galiausiai Tikrasis Guru pasakė: „Kai manęs nebebus, giedok Kirtaną Viešpaties šlovėje, Nirvaanaa“.
Pakvieskite ilgaplaukius mokslininkus Viešpaties šventuosius skaityti Viešpaties pamokslą, Har, Har.
Skaitykite Viešpaties pamokslą ir klausykite Viešpaties Vardo; Guru džiaugiasi meile Viešpačiui.
Nesivarginkite siūlydami ryžių rutuliukus ant lapų, uždegdami lempas ir kitus ritualus, pavyzdžiui, kūno plukdymą Gango upėje; Vietoj to, mano palaikai bus atiduoti Viešpaties tvenkiniui.
Viešpats buvo patenkintas, kaip kalbėjo Tikrasis Guru; tada jis buvo susimaišęs su visa žinančiu Pirminiu Viešpačiu Dievu.
Tada Guru palaimino Sodhi Ram Das iškilmingu tilako ženklu – Tikrojo Šabado žodžio skiriamaisiais ženklais. ||5||
Ir kaip Tikrasis Guru, Pirminis Viešpats kalbėjo, o gursikai pakluso Jo valiai.
Jo sūnus Mohri pavertė sunmuku ir tapo Jam klusnus; jis nusilenkė ir palietė Ram Das kojas.
Tada visi nusilenkė ir palietė Ram Das kojas, į kurią Guru įliejo savo esmę.
Ir visus, kurie tada nenusilenkė iš pavydo – vėliau Tikrasis Guru atsivedė juos nusilenkti nuolankiai.
Gurui, Viešpačiui, patiko dovanoti Jam šlovingą didybę; toks buvo iš anksto numatytas Viešpaties Valios likimas.
Sako Sundaras, klausykite, šventieji: visas pasaulis krito po Jo kojų. ||6||1||